Tyrimas: Parkinsono ligą gali išduoti eisenos ir rankų judesių pokyčiai dar prieš 6,8 metų

Written by

in

Iš pirmo žvilgsnio ėjimas atrodo paprastas veiksmas, tačiau iš tiesų jam reikia itin tikslaus smegenų, nervų sistemos, raumenų ir pusiausvyros aparato darbo. Dėl to neurologiniai sutrikimai gali paveikti eiseną dar gerokai anksčiau, nei pasireiškia ryškesni ligos požymiai.

Nauja analizė rodo, kad su Parkinsono liga susiję judėjimo pokyčiai gali būti pastebimi net iki 6,8 metų iki oficialios diagnozės. Tokią išvadą pateikia mokslininkai, išnagrinėję JK „UK Biobank“ projekto dalyvių duomenis.

Parkinsono liga yra progresuojanti neurodegeneracinė liga: palaipsniui žūsta nervinės ląstelės, ypač tos, kurios gamina dopaminą. Šis neuromediatorius yra svarbus sklandžiam judesių valdymui, todėl jam mažėjant judesiai darosi lėtesni, ne tokie tikslūs.

Įprastai Parkinsono ligą siejame su judesių sulėtėjimu, raumenų sustingimu ar ramybės tremoru, tačiau liga gali vystytis tyliai ir ilgai. Ankstyvieji signalai neretai supainiojami su amžiumi, nuovargiu, mažesniu fiziniu aktyvumu ar sąnarių problemomis.

Kaip vyko tyrimas

Mokslininkai analizavo daugiau kaip 73 tūkst. žmonių duomenis: dalyviai septynias dienas ant riešo nešiojo judesius fiksuojantį prietaisą. Vėliau buvo patikrinta jų medicininė dokumentacija ir nustatyta, kam per ateinančius metus diagnozuota Parkinsono liga.

Stebėjimo laikotarpiu Parkinsono diagnozę gavo 314 dalyvių. Paaiškėjo, kad tie žmonės dar iki diagnozės jau skyrėsi nuo kitų savo judėjimo pobūdžiu, o kai kuriuos skirtumus buvo galima užfiksuoti net 6,8 metų iki ligos nustatymo.

Kokie judėjimo požymiai išsiskyrė

Vienas aiškiausių skirtumų – mažesnis žingsnių skaičius per dieną. Grupėje, kuriai diagnozė nustatyta arčiausiai matavimo momento, vidurkis siekė apie 4 tūkst. žingsnių per dieną, o tiems, kuriems Parkinsono liga nebuvo diagnozuota, – apie 6 370.

Kitas požymis – lėtesnis ėjimo tempas: būsimiems pacientams fiksuotas mažesnis maksimalus ėjimo greitis. Skirtumai matyti ir žingsnių ritme bei reguliarume, įskaitant tai, kaip žmogus „išlaiko“ tolygų ėjimą.

Ypač įdomus signalas buvo mažiau natūralūs rankų judesiai einant. Paprastai einant rankos juda automatiškai – viena stumiama į priekį kartu su priešinga koja, tačiau daliai žmonių, kuriems vėliau diagnozuota liga, šis judesys buvo slopinamas: rankos dažniau laikytos nejudriai, pavyzdžiui, priekyje.

Tyrėjai pažymi, kad rankų judesių sumažėjimą gali būti nelengva pastebėti per trumpą pokalbį ar vizitą kabinete, tačiau jį gana tiksliai fiksuoja ant riešo nešiojami jutikliai. Rezultatai publikuoti žurnale „Journal of Neural Transmission“.

Kada verta pasitarti su gydytoju

Parkinsono ligai būdinga vadinamoji parkinsoninė eisena: smulkūs, šliaužiantys žingsniai, palinkusi laikysena, sunkiau pradedamas ėjimas, mažiau judančios rankos. Kai kuriems žmonėms taip pat tampa sunkiau sustoti ar pakeisti kryptį.

Jei judėjimo pokyčiai atsiranda pamažu, nėra susiję su trauma ar skausmu ir išlieka, verta pasikalbėti su šeimos gydytoju. Jei reikės, jis nukreips pas neurologą – Parkinsono liga dažniausiai nustatoma įvertinus simptomus ir neurologinį ištyrimą, kartu atmetant kitas galimas priežastis.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *