Mianmare rastas 98 milijonų metų senumo gintaro gabalas padėjo mokslininkams aptikti itin retą radinį – jame išliko vabzdys, iš pirmo žvilgsnio priminęs augalo lapą.
Iš pradžių tyrėjai manė, kad gintare matomas tiesiog lapo fragmentas, tačiau atidesnė apžiūra atskleidė, kad tai buvo bogomolas, kurio kūnas savo forma ir sandara imitavo augaliją. Apie šį atradimą praneša portalas „interia zielona“.
Tokios inkliuzijos susidaro tik sutapus daugeliui aplinkybių: gyvūnas turi patekti ant sakus leidžiančio medžio, būti apsemtas lipnios dervos, o ši – ilgainiui sukietėti ir išlikti tinkamomis sąlygomis milijonus metų.
Rastas gintaras datuojamas kreidos periodu – laikotarpiu, kai Žemėje dominavo dinozaurai, o vabzdžiai sparčiai įvairėjo, prisitaikydami prie kintančios aplinkos ir besiformuojančių naujų augalų grupių.
Seniausi tiesioginiai mimikrijos įrodymai
Mokslininkų teigimu, aptiktas bogomolas buvo panašus į lapą dėl mimetizmo – prisitaikymo prie aplinkos, kai gyvūnas įgyja formą ar bruožus, padedančius jam maskuotis.
Tyrėjai pabrėžė, kad šis radinys suteikia vienus seniausių tiesioginių įrodymų apie bogomolų ir augalų „lapų imitacijos“ ryšį kreidos periode. Tai rodo, jog tokie aiškūs struktūriniai požymiai buvo susiformavę jau labai seniai.
Tokio tipo maskuotė galėjo suteikti svarbų pranašumą: padėti bogomolams nepastebimai prisėlinti prie grobio ir sėkmingai medžioti tarp to meto augalijos, kur gausu kitų smulkių bestuburių.
Publikacijoje taip pat primenama, kad bogomolai Žemėje atsirado prieš maždaug 150–120 milijonų metų, o kreidos laikotarpiu tokia „lapo“ mimikrija galėjo tapti vienu iš jų evoliucinio sėkmingumo veiksnių.
Leave a Reply