Vadovų raginimai grįžti į biurą ne visada susiję vien su produktyvumu ar komandos kultūra. Naujas tyrimas rodo, kad dalį pasipriešinimo nuotoliniam darbui gali lemti vadovo asmeninės savybės – ypač narciziškos tendencijos.
Pensilvanijos universiteto Wharton mokyklos mokslininkai nustatė, kad lyderiai, turintys ryškesnių narciziškų bruožų, dažniau nepalankiai vertina darbą iš namų. Tyrimo autoriai kelia prielaidą: tokie vadovai nuotolinį darbą gali laikyti grėsme jų įtakai darbuotojams.
Darbo iš namų galimybės ypač išryškėjo per COVID-19 pandemiją, kai paaiškėjo, kad nemaža dalis pareigų gali būti atliekamos nuotoliniu būdu. Vis dėlto ne visi vadovai su tokiu pokyčiu susitaikė – ir tyrimas siekė išsiaiškinti, kas labiausiai priešinasi lankstumui.
Autoriai pabrėžia: argumentai apie bendradarbiavimą, mokymą ar inovacijas gali būti pagrįsti, tačiau kai kuriais atvejais už jų gali slypėti ir psichologinis motyvas – noras išlaikyti galią bei kontrolę.
Didesnis ego – didesnis pasipriešinimas
Pirmoje tyrimo dalyje mokslininkai analizavo didžiųjų JAV įmonių vadovus. Jie vertino 259 vadovų viešus pasisakymus apie nuotolinį darbą ankstyvuoju pandemijos laikotarpiu – nuo 2020 metų kovo iki 2021 metų gegužės.
Kadangi tiesiogiai įvertinti vadovų asmenybės testais praktiškai neįmanoma, tyrėjai pasitelkė netiesioginius rodiklius, dažnai naudojamus tyrimuose kaip galimus narciziškų bruožų signalus. Tarp jų – vadovo nuotraukos dydis metinėse ataskaitose, parašo dydis, taip pat vadovo atlygio santykis su antru daugiausiai uždirbančiu įmonės vadovu.
Šiuos rodiklius palyginus su vadovų požiūriu į nuotolinį darbą, išryškėjo dėsningumas: labiau narciziškas tendencijas atitinkantys vadovai dažniau reiškė nepritarimą darbui iš namų ir pateikė daugiau argumentų, kodėl tai esą netinka.
Kodėl nuotolinis darbas gali nepatikti?
Tyrime aptariama, kad tradiciniame biure vadovui lengviau pabrėžti savo autoritetą: nuo fizinės erdvės ir hierarchijos iki kasdienių situacijų, kai galima stebėti, pertraukti ar kviesti darbuotojus į susitikimus.
Nuotoliniame darbe tokie signalai susilpnėja. Vaizdo skambučiuose vadovas tėra vienas langelis ekrane, darbuotojai gali išjungti kamerą, nutildyti mikrofoną, atsakyti savo tempu – o fizinė aplinka nebetenka psichologinio svorio.
Autoriai primena, kad psichologijoje dažnai skiriami du motyvai: galia (noras kontroliuoti kitus) ir statusas (noras būti žavimam, pripažintam). Tyrimo išvada: narciziški bruožai ypač siejasi su siekiu išlaikyti galios jausmą, o nuotolinis darbas šį jausmą gali mažinti.
Apklausos ir eksperimentas: kontrolės motyvas ryškiausias
Antroje tyrimo dalyje mokslininkai apklausė 359 įvairių lygių vadovus trimis etapais. Šį kartą narciziški bruožai ir motyvai buvo vertinami klausimynais, o ne netiesioginiais požymiais.
Pasak tyrėjos Marissos Shandell, narcizizmas buvo vienintelis bruožas, kuris nuosekliai prognozavo pasipriešinimą nuotoliniam darbui. Ji teigė, kad tokį ryšį labiausiai aiškino vadovų siekis galios ir statuso.
Trečioje dalyje dalyvavo 546 vadovai. Eksperimente dalis dalyvių buvo nukreipiami į mąstyseną, sustiprinančią narcizišką savęs vertinimą, o vėliau buvo vertinamas jų požiūris į nuotolinį darbą. Tie, kuriems buvo sužadinta labiau narciziška mąstysena, demonstravo didesnį priešiškumą nuotoliniam darbui.
Rezultatai parodė ir tai, kad didesnį pasipriešinimą labiau paaiškino sustiprėjęs noras turėti galią, o statuso paaiškinimas buvo silpnesnis. Kitaip tariant, svarbiausias veiksnys šiuo atveju – kontrolė, o ne vien poreikis sulaukti dėmesio.
Ar biuras visada geriau? Atsakymas – ne vienareikšmis
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad biuras kai kuriais atvejais išties gali būti naudingas: kai reikalingas fizinis darbas, kai naujiems darbuotojams svarbi gyva mentorystė ar kai konkretiems procesams būtinas tiesioginis kontaktas.
Tačiau jie atkreipia dėmesį, kad pats argumentas „biuras visada produktyvesnis“ nėra universali taisyklė. Todėl sprendimai dėl darbo lankstumo, anot tyrėjų, neturėtų priklausyti vien nuo vieno vadovo požiūrio – ypač jei jį gali veikti asmeniniai motyvai.
Tyrimas siūlo organizacijoms plačiau įtraukti darbuotojus ir skirtingus vadovavimo lygius sprendžiant dėl darbo modelio. Esminis klausimas, pasak autorių, turėtų būti ne tai, ar darbuotojai fiziškai matomi biure, o tai, ar jie savo darbą atlieka kokybiškai.
Tyrimas publikuotas žurnale „Organizational Behavior and Human Decision Processes“.
Leave a Reply