ECB: DI bumas primena „dot-com“ burbulą – technologijų milžinai vis labiau skolinasi

Written by

in

Europos Centrinis Bankas (ECB) perspėja, kad dirbtinio intelekto (DI) bumas vis labiau primena „dot-com“ laikų euforiją, o rinkos gali tapti pažeidžiamos staigiam išsipardavimui.

Savo dukart per metus skelbiamoje Finansinio stabilumo apžvalgoje ECB pabrėžia, kad šį optimizmą lydintis įmonių veržimasis į biržas ir spartėjantis technologijų milžinų skolinimasis didina rizikas.

ECB viceprezidentas Borisas Vujčičius teigia, kad euro zonos finansinio stabilumo rizikos „išlieka padidėjusios“ dėl užsitęsusio geoekonominio neapibrėžtumo ir augančios ekspozicijos DI sektoriui.

Nors bankas pripažįsta, kad Europos ekonomika, Europos Komisijos vertinimu, energijos šoką po karo su Iranu atlaikė geriau nei tikėtasi, kartu įspėja: DI entuziazmas, kuris padeda ekonomikai, pats savaime gali tapti rizikos šaltiniu.

DI akcijų kainoms keliami lūkesčiai

ECB atkreipia dėmesį, kad DI bendrovių akcijų kainas palaiko „ypač stiprūs pelno lūkesčiai“, kuriuos įgyvendinti gali būti sunku. Papildomu iššūkiu įvardijami ir pigesni DI modeliai, galintys spausti šiandienos rinkos lyderius.

Dar viena tendencija – DI investicijos jau viršija pinigų srautus, kuriuos šios įmonės sugeneruoja iš veiklos. Dėl to JAV technologijų milžinės skolinasi rekordiniu tempu, vis dažniau leisdamos skolą eurais, o tai didina Europos investuotojų ekspoziciją.

ECB skaičiuoja, kad 2026 metų antrojo ketvirčio pabaigoje didžiosios technologijų bendrovės buvo sukaupusios daugiau nei 4 trln. JAV dolerių (apie 3,63 trln. eurų) nebalansinių įsipareigojimų – į skolą panašių įsipareigojimų, kurie apskaitoje nėra registruojami kaip įsipareigojimai.

Nors ECB oficialiai DI pakilimo burbulu nevadina, teigia, kad toks greitas poslinkis į skolą neišvengiamai kelia asociacijas ir su „dot-com“, ir su 2000-ųjų pradžios antrinės būsto paskolų burbulu.

IPO bumas ir „mažiau informuoti“ investuotojai

Centrinis bankas taip pat įspėja, kad staigus viešųjų akcijų siūlymų (IPO) suaktyvėjimas gali signalizuoti vėlyvo ciklo euforiją. ECB teigimu, tokie sąjūdžiai istorijoje neretai sutapdavo su rinkų viršūnėmis.

ECB vertinimu, 2026 metais JAV IPO rinkoje gali būti pritraukta apie 212 mlrd. JAV dolerių (apie 192 mlrd. eurų), kai 2025 metais ši suma siekė maždaug 44 mlrd. JAV dolerių (apie 40 mlrd. eurų).

Kaip pavyzdžiai minimi „SpaceX“ rekordinis IPO birželį, o DI modelių „Claude“ kūrėjos „Anthropic“ atveju tikimasi, kad jos IPO kaina bus nustatyta trečiadienį, o prekyba „Nasdaq“ prasidės ketvirtadienį.

ECB perspėja, kad dideli vieši platinimai gali perkelti „neįvertintą riziką“ mažiau informuotiems pirkėjams, įskaitant mažmeninius investuotojus.

Įtampa didėja ir valstybės skolose

Finansinio stabilumo apžvalgoje ECB taip pat akcentuoja viešųjų finansų trapumą didžiosiose išsivysčiusiose ekonomikose: tai, banko vertinimu, gali sukelti pasaulinį valstybės skolų perkainojimą.

Kai kuriose šalyse ilgalaikio skolinimosi kaštai pasiekė aukščiausius lygius per daugiau nei du dešimtmečius, o euro zonoje vyriausybės, ECB vertinimu, už skolinimąsi moka daugiausia nuo 2012 metų skolų krizės.

ECB atkreipia dėmesį, kad euro zonos šalys skolos vertybinių popierių išleidžia daugiausiai nuo pandemijos laikų, o pagrindiniu veiksniu įvardijamos Vokietijos išlaidos gynybai ir infrastruktūrai.

Bankas priduria, kad ECB nebeperkant vyriausybių obligacijų pagal skatinamąsias programas, didesnė jų dalis atitenka užsienio investuotojams ir rizikos fondams, kurie krizės metu gali būti „nepastovesni“ ir sustiprinti išsipardavimą.

Bankai stiprūs, pažeidžiamumų daugiau ne bankuose

ECB teigimu, bankų sektorius šiuo metu atrodo gerai pasirengęs sugerti sukrėtimus: pelningumas – didžiausias per dešimtmetį, o neveiksnių paskolų dalis rugsėjį siekė rekordiškai žemus 2,2 proc.

Vis dėlto didesnės pažeidžiamumo vietos, ECB vertinimu, matomos dalyje ne bankų sektoriaus – investiciniuose ir rizikos fonduose, kur apsaugos priemonės mažiau išplėtotos. Skaičiuojama, kad JAV technologijų ir su DI susijusios įmonės sudaro nuo 16 proc. iki 26 proc. euro zonos ne bankų turimų akcijų investicijų.

ECB taip pat primena liepos mėnesį beveik žlugusį JAV rizikos fondą „Situational Awareness“, kurio valdomas turtas sumažėjo nuo maždaug 45 mlrd. JAV dolerių (apie 40,9 mlrd. eurų) iki 10 mlrd. JAV dolerių (apie 9 mlrd. eurų) po nesėkmingų svertinių statymų, susijusių su DI.

Galiausiai įspėjama, kad didesnės energijos kainos gali dar labiau apsunkinti namų ūkių ir įmonių įmokų vykdymą, o blogų paskolų augimas po energijos šoko neretai pasimato tik po kelerių metų.

Kova dėl posto po Christine Lagarde

ECB ataskaita pasirodė tuo metu, kai ES sostinėse artėjama prie susitarimų dėl ECB vadovybės. Vokietijos finansų ministerija antradienį pranešė siekianti vyriausiojo ekonomisto pareigų Prinstono universiteto profesoriui Markusui Brunnermeieriui.

Tuo pat metu Berlynas, kaip pranešama, mainais remia buvusį Ispanijos centrinio banko vadovą Pablo Hernándezą de Cosą kaip kandidatą pakeisti Christine Lagarde ECB prezidento poste.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *