Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – viena dažniausių kvėpavimo sistemos ligų, galinti pamažu „atimti“ žmogui kvapą. Nors gydymo galimybių daugėja, naujesni metodai, įskaitant biologinę terapiją, tinka ne visiems pacientams.
Kaip rašoma lenkų portale Medonet, pasaulyje LOPL serga apie 220 mln. žmonių, o Lenkijoje – daugiau nei 2 mln. Pagrindinė ligos priežastis išlieka tabako dūmai: jie siejami su daugiau nei 90 proc. susirgimų.
LOPL esmė – progresuojantis oro tėkmės apribojimas kvėpavimo takuose: bronchai ir plaučiai dėl nepalankių pakitimų siaurėja, todėl orui vis sunkiau pasiekti plaučių alveoles. Dėl to atsiranda dusulys, o ligai progresuojant – ir vis ryškesnis fizinio pajėgumo kritimas.
Ilgą laiką LOPL dažniau diagnozuota vyrams, tačiau pastaruoju metu serga (ir miršta) daugiau moterų. Liga dažniausiai nustatoma žmonėms, kurie rūkė 15–20 metų, bet ji gali išsivystyti ir rūkantiems trumpiau, taip pat pasyviai rūkantiems ar niekada nerūkusiems – tokie atvejai sudaro apie 10 proc.
Kas didina riziką ir kokie pirmieji simptomai
Riziką didina ne tik rūkymas: svarbi ir ilgalaikė kvėpavimo takų tarša toksinais iš užterštos aplinkos – dujomis, dulkėmis, pramoniniais teršalais, taip pat namų krosnių ar vietinių anglimi kūrenamų katilinių išmetamomis dalelėmis.
Didesnę riziką patiria ir kai kurių profesijų atstovai, kurių darbe gali būti įkvepiama dirginančių medžiagų – pavyzdžiui, dažytojai, lakiruotojai ar staliai.
Ligos vystymuisi gali turėti įtakos ir sutrikęs plaučių vystymasis vaisiaus laikotarpiu bei dažnos, ypač tinkamai neišgydytos, vaikystės infekcijos.
Pirmieji LOPL požymiai dažniausiai būna kosulys, atsikosėjimas kvėpavimo takuose besikaupiančiomis gleivėmis ir dusulys. Iš pradžių jis juntamas tik fizinio krūvio metu – pavyzdžiui, lipant laiptais ar sparčiau einant – vėliau vargina atliekant kasdienius veiksmus, o pažengus ligai gali atsirasti ir ramybėje.
Diagnozuojama dažnai per vėlai: svarbi spirometrija
Viena problemų – rūkantieji ankstyvus simptomus neretai laiko „įprastais“, todėl į gydytojus nesikreipia. Tuo metu liga progresuoja: dusulys stiprėja, kvėpavimas gali tapti švokščiantis, didėja spaudimo jausmas krūtinėje.
Diagnozės pagrindas yra spirometrija – neinvazinis tyrimas, trunkantis vos keliolika minučių. Jis parodo plaučių talpą ir padeda įvertinti kvėpavimo takų susiaurėjimo laipsnį.
Kuo anksčiau LOPL nustatoma ir pradedamas gydymas, tuo daugiau galimybių sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti kitų sutrikimų riziką. Tekste minimos ligos, su kuriomis LOPL siejama, apima plautinę hipertenziją, metabolinius sutrikimus (pavyzdžiui, 2 tipo diabetą), osteoporozę, anemiją ir depresiją.
Taip pat pabrėžiama, kad kvėpavimo sistemos nepakankamumas glaudžiai susijęs su širdies veikla: LOPL sergantys pacientai neretai miršta nuo miokardo infarkto.
Didžiausias pavojus – ligos paūmėjimai ir ribotos naujų terapijų galimybės
Lenkijos plaučių ligų srities konsultantė dr. Małgorzata Czajkowska-Malinowska akcentuoja, kad didžiausia problema yra ligos paūmėjimai. Jie gali būti tiesiogiai pavojingi gyvybei, o vienas paūmėjimas didina kito tikimybę ir per trumpą laiką gali baigtis mirtimi.
Pasak specialistės, paūmėjimai paliečia apie 40 proc. LOPL sergančių žmonių, neretai prireikia gydymo ligoninėje. Be to, patys paūmėjimai įvardijami kaip nepriklausomas širdies ir kraujagyslių įvykių rizikos veiksnys.
Gydytojai turi platų vaistų pasirinkimą, dauguma jų kompensuojami, tačiau jie daugiausia mažina simptomus. Tekste pabrėžiama, kad atsiveria biologinio gydymo galimybės – terapija, nukreipta į tam tikrą ligos mechanizmą, skirta sunkia LOPL forma sergantiems pacientams, kuriems būdingi sunkūs paūmėjimai ir 2 tipo uždegimas.
Dr. Piotr Dąbrowiecki, vadovaujantis Lenkijos federacijai, vienijančiai sergančiųjų astma, alergijomis ir LOPL organizacijas, teigia, kad biologinės terapijos tikimasi konkrečiai pacientų grupei, tačiau ji dar nebuvo įtraukta į pirmąjį vaistų programos sprendimą LOPL sergantiesiems – nors viliamasi, kad tai dar pasikeis.
Profilaktika išlieka kritiškai svarbi: mesti rūkyti, kiek įmanoma vengti toksiškos aplinkos, skiepytis (ypač nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos) bei laikytis gydytojo rekomendacijų. Tekste taip pat pažymima, kad pacientams svarbus ne tik gydymas, bet ir aiški edukacija apie ligą, simptomus, komplikacijas bei geresnė komunikacija su gydytojais.
Leave a Reply