Elektromobilių savininkai sako, kad didžiausia kliūtis jų plitimui – ne baterijų gedimai, o gajūs mitai. 2026 metų „Global EV Driver Survey“ duomenimis, 74 proc. apklaustų vairuotojų būtent klaidingus įsitikinimus įvardijo kaip svarbiausią barjerą jų šalyje.
Šis rodiklis aplenkė tiek kainą (49 proc.), tiek įkrovimo galimybes daugiabučiuose (47 proc.). Respondentai galėjo pasirinkti iki trijų atsakymų, todėl kliūtys tarpusavyje nėra „viena arba kita“.
Apklausą organizavo nevyriausybinė „Global EV Alliance“ – joje dalyvavo 29 547 elektromobilių vairuotojai iš 34 šalių. Tyrimas vyko rugsėjo–spalio mėnesiais, o dalyviai buvo pritraukti per elektromobilių asociacijas, savanorius ir entuziastų bendruomenes.
Svarbu ir tai, kad tyrimas atspindi jau elektromobilius turinčių žmonių požiūrį: jie vertino, kas, jų manymu, stabdo kitus nuo sprendimo pereiti prie elektromobilio. Tai nėra tiesioginis matavimas, kodėl potencialūs pirkėjai realiai atsisako elektromobilio.
Didžiausias mitas – baterijos „gyvenimas“
Dažniausiai įvardyta klaidinga nuostata susijusi su baterijos ilgaamžiškumu: ją kaip paplitusią klaidingą prielaidą nurodė 72 proc. respondentų. Tai ir tema, kuri dažniausiai pirmoji iškyla diskutuojant su skeptiškai nusiteikusiais vairuotojais.
Antroje vietoje – teiginiai, kad elektromobiliai lengviau užsiliepsnoja (58 proc.), trečioje – baimė, kad masinis įkrovimas „užlauš“ elektros tinklą (45 proc.).
Visgi patys elektromobilių savininkai dėl savo baterijų dažniausiai nesijaudina: 65 proc. nesutiko su teiginiu, kad jiems kelia nerimą jų automobilio baterijos tarnavimo laikas. Tik 18 proc. su tuo sutiko.
Ką rodo realūs duomenys apie degradaciją
Tyrime pateikiamas ir vienas konkretus pavyzdys: „Ford“ rinko baterijų būklės duomenis iš 36 000 „Mustang Mach-E“ elektromobilių. Bendrovės skaičiavimu, 2021 modelio metų automobiliai po vidutiniškai 5,2 metų ir 88 500 kilometrų buvo išlaikę 92 proc. panaudojamos baterijos talpos.
„Ford“ taip pat nurodė, kad daugiau nei 2 000 „Mach-E“, nuvažiavusių per 161 000 kilometrų, vis dar turėjo vidutiniškai 91 proc. pradinės talpos. Akcentuojama, kad tai yra vidurkiai ir negarantuoja tokio pat rezultato kiekvienam automobiliui, tačiau jie nepritaria įsivaizdavimui, esą po kelių metų elektromobilis tampa „brangiu popieriaus svoriu“.
Pažymima ir tai, kad talpos mažėjimas yra neišvengiamas, tačiau degradacija iki lygio, kai būtinas baterijos keitimas, pasitaiko rečiau, nei dažnai manoma.
Gaisrų ir tinklo „kolapso“ baimė: kur slypi niuansai
Gaisrų tema taip pat reikalauja konteksto. Straipsnyje teigiama, kad turimi tyrimai nepatvirtina įsitikinimo, jog elektromobiliai užsidega dažniau nei automobiliai su vidaus degimo varikliais, nors duomenys turi ribojimų, pavyzdžiui, skiriasi lyginamų automobilių amžius.
Kartu pripažįstama, kad jei jau įvyksta baterijos gaisras, jį gesinti gali būti sudėtinga: tokie gaisrai gali atsinaujinti, o gelbėtojams reikalingos specialios procedūros.
Kalbant apie elektros tinklo apkrovą, akcentuojama, jog padėti gali išmanus įkrovimas – automobiliai kraunami tada, kai elektros paklausa mažesnė. Elektromobilių daugėjimas reiškia poreikį planuoti ir modernizuoti tinklus, tačiau tai nereiškia, kad visi automobiliai privalo krautis tuo pačiu metu.
Dar 40 proc. respondentų kaip mitą įvardijo teiginį, kad elektromobiliai nėra geresni klimatui. Čia pabrėžiama, kad vertinant taršą svarbu žiūrėti į visą automobilio gyvavimo ciklą: baterijų gamyba sukuria didesnes emisijas pradžioje, tačiau eksploatuojant elektromobiliai dažnai jas „atsveria“ mažesnėmis emisijomis kelyje, o galutinis vaizdas priklauso ir nuo to, kaip gaminama elektra.
Nors elektromobiliai išlieka brangūs, o įkrovimas sudėtingas tiems, kurie neturi kur prisijungti namuose, tyrimo dalyviai ragina neperimti dar vienos baimės – kad po kelių metų neišvengiamai teks keisti bateriją.

Leave a Reply