Dirbtinis intelektas vis dažniau padeda greitai aptikti programinio kodo spragas, o tai, saugumo institucijų teigimu, prisideda prie staiga suintensyvėjusių kibernetinių incidentų ir sutrikimų internete.
Apie augančią įtampą skaitmeninės infrastruktūros „užkulisiuose“ praneša „POLITICO“: pašnekovai – nuo kibernetinio saugumo vadovų iki atvirojo kodo fondų atstovų – sako, kad spragų paieškos tempas dėl DI paspartėjo taip, kad jį darosi sunku suvaldyti.
Pastaruoju metu fiksuota virtinė sutrikimų ir atakų, o institucijos vis dažniau kalba apie tai, kad nauji DI įrankiai leidžia greičiau rasti pažeidžiamumų senesniame, plačiai naudojamame kode, kurį vėliau gali išnaudoti piktavaliai.
Didelė problema ta, kad daugelį esminių interneto „statybinių blokų“ – nuo programavimo kalbų iki bibliotekų ir įrankių – prižiūri nedidelės komandos, neretai besiremiančios savanorių darbu ir ribotu finansavimu.
Senos technologijos, nuo kurių priklauso visi
Interneto pagrindą sudaro daugybė dar devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose gimusių sprendimų, kurie ilgainiui tapo būtinais šiuolaikinėms paslaugoms – nuo valstybinių sistemų iki kasdienių interneto svetainių.
Tokių projektų logika paprasta: jei įrankis naudingas ir plačiai pritaikomas, jis tampa visų naudojamu standartu. Tačiau tai reiškia ir tai, kad vieno kritiškai svarbaus komponento spraga gali paliesti milžinišką skaičių sistemų.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – PHP, kuriuo, pasak straipsnyje cituojamų kibernetinio saugumo įspėjimų, paremta didelė dalis interneto. Pastaruoju metu saugumo agentūros atkreipė dėmesį į rimtas šios ekosistemos spragas, kurias padėjo identifikuoti DI, ir ragino sistemas atnaujinti arba laikinai stabdyti.
„Dirbame iš paskutiniųjų“: fondai ir savanoriai patiria spaudimą
Atvirojo kodo projektus prižiūrintys fondai teigia, kad DI pakeitė žaidimo taisykles: pažeidžiamumų aptinkama daugiau, jie aprašomi išsamiau, o incidentų srautai auga.
„OpenJS Foundation“ vadovė Robin Bender Ginn situaciją apibūdino tiesiai: organizacija, prižiūrinti „JavaScript“ ekosistemos dalis, „dirba iš paskutiniųjų“ ir nuolatinis spragų srautas kelia nerimą.
PHP Foundation valdybos narys Nilsas Adermannas atkreipė dėmesį į kitą atvirojo kodo problemą – kompetencijos koncentraciją. Kai už kritiškai svarbią infrastruktūros dalį atsakingi vos keli žmonės, bet koks jų nedalyvavimas (pavyzdžiui, dėl šeimos aplinkybių ar sveikatos) gali tapti rimtu trikdžiu, kai reikia skubiai išleisti pataisas.
Finansavimas auga, bet jo vis tiek per mažai
Ne pelno organizacijos, prižiūrinčios atvirojo kodo projektus, dažniausiai išsilaiko iš paramos, dotacijų ir technologijų bendrovių įnašų. Tokios lėšos leidžia samdyti žmones, atlikti saugumo auditus ir mažiau priklausyti nuo savanorių, kurie bet kada gali nebeturėti laiko.
Straipsnyje minima, kad kai kurios didžiosios technologijų įmonės, įskaitant „Anthropic“, „OpenAI“, „Google“ ir „Microsoft“, remia „Linux Foundation“ projektą „Alpha Omega“, kurio finansavimas prisidėjo prie PHP spragų identifikavimo ir ištaisymo.
Tačiau net ir tokių iniciatyvų ne visada pakanka: paramos sumos, paskirstytos tarp daugybės svarbių projektų, išlieka palyginti nedidelės, o įmonių prioritetai gali greitai keistis. Be to, dalis lėšų, pasak fondų atstovų, šiuo metu krypsta į DI orientuotus projektus, o ne į „senąją“ infrastruktūrą, nuo kurios priklauso visa ekosistema.
Situaciją sunkina ir tai, kad pažeidžiamumų pranešimų daugėja, o dalis jų, kaip pastebi ir ES kibernetinio saugumo agentūros ENISA vadovas Juhan Lepassaar, būna klaidingi arba perdėti – taip eikvojamas ribotas specialistų laikas.
ENISA, pasak straipsnyje cituojamo agentūros vadovo, sudarinėja kritiškiausių atvirojo kodo komponentų sąrašą, kuriuos reikėtų sustiprinti pasitelkiant kvalifikuotus žmones arba DI įrankius. Tačiau bendras signalas aiškus: interneto stabilumas vis labiau priklauso nuo to, ar pavyks sustiprinti dažnai „nematomą“ infrastruktūrą, kurią daugelis naudoja, bet ne visi prisideda prie jos saugumo.

Leave a Reply