Po Hagia Sofia atidengta 420 metrų tunelių sistema: Turkija svarsto dalį atverti lankytojams

Written by

in

Po Stambulo Hagia Sofija restauracijos darbų metu išryškėjo iki šiol menkai pažintas požeminis pasaulis – išvalyta 420 metrų tunelių, nustatytos šešios požeminės erdvės ir devyni tuneliai.

Kaip rašo „Euronews“, radiniai aptikti valant ir kasinėjant teritorijas aplink istorinį kompleksą: nuo požeminių galerijų iki senųjų vandens tinklų ir architektūrinių liekanų, kurias archeologai dokumentuoja.

Turkijos kultūros ir turizmo ministras Mehmetas Nuri Ersoy teigia, kad iš dviejų vietų – Vezirio sodo ir vakarinio sodo – pašalinta beveik 3 000 tonų užpilo medžiagų, ilgus šimtmečius slėpusių dalį struktūrų.

Dalis naujai išvalytų požeminių zonų ateityje galėtų būti pritaikytos lankytojams, tačiau kol kas nėra nei aiškaus sprendimo, nei grafiko, kurios atkarpos ir kada galėtų atsiverti.

Radiniai, galintys būti senesni už dabartinę baziliką

Vienu įdomiausių atradimų įvardijamas Vezirio sode aptiktas požeminis laidojimo statinys – uoloje iškirsta kapavietė, vadinama hipogėjumi. Čia kasinėjant atsidengė gilesni architektūriniai sluoksniai, nei iki šiol buvo žinomas grindų lygis.

Ministro teigimu, darbai kai kur nusileido apie 1,5 metro žemiau purvu ir nuosėdomis užnešto lygio, atverdami ankstesnio statybų etapo pėdsakus. Mokslininkai vertina, ar šie sluoksniai galėtų būti ankstesni nei šiandien matomas VI amžiaus statinys.

Dabartinė Hagia Sofija buvo pastatyta imperatoriaus Justiniano laikais 532–537 metais, vietoje senesnių krikščioniškų bažnyčių. Vis dėlto patikimas naujai aptiktų liekanų datavimas dar nepaskelbtas – išvada, kad jos senesnės, kol kas išlieka tyrimų objektu.

Devyni tuneliai ir ilgiausia 180 metrų galerija

Vakarinėje Hagia Sofijos komplekso dalyje identifikuotos šešios skirtingos požeminės erdvės, kurias jungia devyni tuneliai. Pasak Turkijos pareigūnų, trys iš šių erdvių, tikėtina, buvo susijusios su senuoju atriumu – kiemu, priklausiusiu bažnyčios kompleksui.

Septyni tuneliai jau išvalyti, o likusiuose dviejuose dar vyksta dokumentavimo ir fiksavimo darbai. Bendra jau išvalytų atkarpų ilgis siekia 420 metrų.

Išskiriamas ilgiausias – 180 metrų – tunelis, kuriuo ypač domimasi dėl galimos sąsajos su vadinamuoju Romėnų keliu Konstantinopolyje. Kol kas nei tiksli tunelio funkcija, nei ryšys su istoriniu kelių tinklu nėra patvirtinti.

Požeminiai vandens tinklai ir planai dėl pritaikymo

Mokslininkų vertinimu, Hagia Sofijos tuneliai galėjo būti platesnės senojo Konstantinopolio vandens valdymo sistemos dalis. Kai kurios atkarpos, sprendžiant iš jų struktūros, galėjo būti skirtos vandens paskirstymui ir lietaus vandens nuvedimui – tai buvo būtina tokio masto komplekso apsaugai ir kasdieniam naudojimui.

Darbai apsiriboja ne vien valymu: vykdomas skliautų remontas, mūro stabilizavimas, pažeistų vietų sutvirtinimas. Vienoje 56 metrų ilgio požeminėje erdvėje jau sutvarkyta 18 metrų pažeista atkarpa, o kai kurios vietos stiprinamos nerūdijančio plieno elementais.

Tuo pat metu svarstoma, kaip dalį požeminių erdvių būtų galima saugiai pristatyti visuomenei – rengiamas specialus planas, kuriame prioritetas teikiamas paminklo apsaugai ir lankytojų saugumui. Kol kas neaišku, kurios vietos galėtų būti atvertos.

Dar viena svarstoma kryptis – ar požeminė sistema galėtų prisidėti prie ventiliacijos. Ministro pristatytu techniniu vertinimu, esamos požeminės angos šiuo metu patenkina tik 3,6 proc. Hagia Sofijos ventiliacijos poreikio, todėl bus tiriama, ar dalis istorinių galerijų galėtų būti panaudota nekeičiant jų architektūrinio pobūdžio.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *