Jei duonos ar cinamoninių bandelių tešla niekaip nekyla, problema dažnai slypi ne recepte ar minkyme, o mielėse. Neaktyvios arba „numirusios“ mielės gali sužlugdyti net kruopščiai paruoštą tešlą – ji taip ir lieka kietas gumulas dubenyje.
Kaip aiškinama „Serious Eats“ publikacijoje, mielės yra gyvas vienaląstis grybas: jos maitinasi tešloje esančiu cukrumi ir fermentacijos metu išskiria anglies dioksidą. Būtent šios dujos, įstrigusios glitimo tinkle, „išpučia“ tešlą ir suteikia kepiniui purumo.
Mielių gyvybingumui labiausiai kenkia trys dalykai: laikas, drėgmė ir per aukšta temperatūra. Net jei galiojimo data dar nepasibaigusi, netinkamai laikytos mielės gali prarasti „jėgą“ gerokai anksčiau.
Dar viena dažna klaida – mieles sumaišyti su per karštu vandeniu ar pienu. Nurodoma, kad aukštesnė nei 49 laipsnių temperatūra gali pažeisti mieles, o apie 60 laipsnių – daugumą jų tiesiog pražudo.
Kaip patikrinti, ar mielės dar aktyvios
Jei mielių pakelis spintelėje guli „nežinia kiek“, prieš gaminant verta greitai pasitikrinti jų aktyvumą. Tam siūloma įmaišyti 1 arbatinį šaukštelį sausų mielių ir 1 arbatinį šaukštelį cukraus į ketvirtadalį puodelio šilto vandens.
Vanduo turėtų būti maždaug 38–43 laipsnių. Palikus mišinį 5–10 minučių, paviršiuje turėtų pasirodyti burbuliukai ir putų sluoksnis. Jei po 10 minučių niekas nevyksta, tikėtina, kad mielės nebeaktyvios ir geriau naudoti naujas.
Tokiu būdu galima tikrinti ir įprastas sausas, ir „greito veikimo“ mieles – nors pastarųjų paprastai nereikia iš anksto tirpinti, testas vis tiek parodo, ar jos gyvos.
Kaip laikyti mieles, kad jos nesugestų
Neatidarytas mieles patariama laikyti vėsioje, sausoje vietoje, atokiau nuo viryklės ar orkaitės. Ilgesniam laikymui kai kurie gamintojai rekomenduoja mieles laikyti šaldytuve ar net šaldiklyje – verta pasitikrinti konkrečias instrukcijas ant pakuotės.
Atidarytas mieles geriausia sandariai uždaryti ir laikyti šaldytuve arba šaldiklyje. Svarbu semti sausą šaukštą, kad į pakuotę nepatektų drėgmės.
Pabrėžiama, kad šaldymas sausų mielių „nenužudo“: galima išsiimti reikiamą kiekį, o likutį greitai vėl sandariai uždaryti ir grąžinti atgal.
Ar galima išgelbėti tešlą, kuri nekyla?
Ne kiekviena lėtai kylanti tešla reiškia, kad mielės blogos. Vėsesnėje virtuvėje fermentacija vyksta lėčiau, todėl tešlai gali tiesiog reikėti daugiau laiko.
Tokiu atveju siūloma tešlą perkelti į vidutiniškai šiltesnę vietą, laikyti uždengtą ir periodiškai patikrinti, ar ji didėja. Tačiau jei net ir po kelių valandų šilumoje tešla akivaizdžiai nesikeičia, labiausiai tikėtina priežastis – nebeaktyvios mielės.
Į jau suminkytą tešlą įmaišyti naujų mielių paprastai nepraktiška: jas būtų sunku tolygiai paskirstyti, tektų papildomai minkyti, o tekstūra gali nukentėti ir vis tiek nėra garantijos, kad tešla pakils. Patikimiausia išeitis tokiu atveju – pradėti iš naujo su šviežiomis mielėmis.
Leave a Reply