Tenerifėje, didžiausioje Kanarų salyno saloje, įsibėgėja kova su invazine rūšimi, kurią čia atgabeno patys žmonės. Istorija prasidėjo 1971 metais, kai į salą buvo paleista 11 laukinių avių – muflonų – o po kelių dešimtmečių tai virto rimtu iššūkiu vietos gamtai.
Apie šią situaciją rašo Argentinos leidinys „La Nacion“: muflonai buvo įvežti siekiant skatinti sportinę medžioklę. Kalnuotoje salos dalyje gyvūnai rado tinkamas sąlygas gyventi ir daugintis, tačiau nuo pat pradžių nebuvo numatyta aiškių jų populiacijos kontrolės priemonių.
Problema tapo ypač aštri dėl to, kad Tenerifėje nebuvo natūralių plėšrūnų, galinčių pristabdyti muflonų gausėjimą. Taip per kelis dešimtmečius iš pažiūros „valdomas“ sprendimas virto ilgalaike ekologine našta.
Didžiausias pavojus kyla vietiniams, endeminiams augalams – tai rūšys, kurios natūraliai auga tik šioje saloje. Intensyvus ganymas trukdo augalijai atsinaujinti, be to, gyvūnai mindo dirvožemį, spartina eroziją ir ardo tūkstančius metų izoliuotai besiformavusią natūralią pusiausvyrą.
Smūgis endeminiams augalams
Tekste pabrėžiama, kad muflonai ypač kenkia augalams, kurių arealas labai siauras. Tarp minimų pavyzdžių – reta Teidės našlaitė, kurios atsikūrimą apsunkina nuolatinis ganymas ir buveinių niokojimas.
Tokio tipo salų ekosistemoms invazinės rūšys yra itin pavojingos: dėl ribotos teritorijos ir unikalios augalijos net palyginti nedidelis spaudimas gali turėti neproporcingai didelių pasekmių.
Kodėl suvaldyti populiaciją sudėtinga
Muflonai gerai prisitaikę gyventi sunkiai pasiekiamose kalnų vietovėse, todėl jų gausos kontrolė praktiškai sudėtinga. Tai reiškia, kad net ir pradėjus priemones, rezultatai paprastai neateina greitai.
Dėl padarytos žalos muflonai įtraukti į Ispanijos invazinių svetimžemių rūšių katalogą. Šiuo metu atsakingos institucijos įgyvendina populiacijos kontrolės programas, siekdamos sumažinti jų skaičių ir apsaugoti unikalią Tenerifės florą.
Leave a Reply