Lenkijoje atsinaujino diskusijos, ar šalies centrinio banko – Lenkijos nacionalinio banko (NBP) – vadovas Adamas Glapińskis turėtų stoti prieš Valstybės tribunolą, o kartu – ar jis galėtų būti nušalintas nuo pareigų dar iki galutinio sprendimo.
Buvęs finansų ministras, ekonomistas prof. Pawełas Wojciechowskis sako, kad kaltinimai NBP vadovui yra rimti, tačiau dabartinis teisinis mechanizmas, leidžiantis parlamento daugumai faktiškai blokuoti banko vadovo darbą dar neįvertinus atsakomybės, kelia didelę institucinę riziką.
Jo vertinimu, kertinis klausimas – kaip suderinti konstitucinę atsakomybę su centriniam bankui taikoma nepriklausomumo garantija. Būtent ši pusiausvyra gali tapti lemiama ir Europos institucijoms vertinant Lenkijos sprendimus.
Ekonomistas perspėja, kad blogiausiu atveju šalis galėtų atsidurti situacijoje, kai NBP vadovas būtų nušalintas, sprendimas būtų ginčijamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, o vėliau sektų ilgi teisiniai ginčai – taip pat dėl galimų kompensacijų.
Kas prikišama NBP vadovui
Pasak prof. P. Wojciechowskio, parlamento komisijos svarstomame dokumente NBP vadovui suformuluoti aštuoni kaltinimai. Dabar sprendimas priklausys nuo to, ar Seimas ryšis pradėti procedūrą Valstybės tribunole.
Ekonomistas pabrėžia, kad iš ekonominės pusės svarbiausias klausimas siejamas su obligacijų supirkimu antrinėje rinkoje. Jo nuomone, tai galėjo tapti netiesiogine biudžeto deficito finansavimo forma pandemijos laikotarpiu.
Kartu jis atkreipia dėmesį, kad panašių priemonių Covid-19 metu ėmėsi ir kiti centriniai bankai, įskaitant Europos Centrinį Banką. Vis dėlto teisinės sistemos skirtingose šalyse nėra vienodos, todėl pats obligacijų supirkimo faktas dar savaime nereiškia draudžiamo monetarinio finansavimo.
Prof. P. Wojciechowskis taip pat primena, kad Lenkijos Konstitucijoje yra aiškus draudimas dengti biudžeto deficitą skolinantis iš centrinio banko. Jo vertinimu, svarbu tirti, ar konkrečios operacijų apimtys ir konstrukcija nebuvo būdas šį draudimą apeiti, tačiau galutinį teisinį vertinimą turėtų pateikti Valstybės tribunolas.
„Latvijos precedentas“ ir ES teismo vaidmuo
Kalbėdamas apie galimas procedūros pasekmes, ekonomistas mini vadinamąjį „Latvijos precedentą“. 2018 metų vasarį Latvijos centrinio banko vadovas Ilmars Rimševics buvo nušalintas nuo pareigų, tačiau šį sprendimą apskundė ir Europos Centrinis Bankas, ir pats vadovas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas tuomet panaikino draudimą vykdyti pareigas, o I. Rimševics grįžo į postą ir baigė kadenciją. Svarbu tai, kad teismas sprendė ne dėl jo kaltės, o dėl to, ar nušalinimas buvo pakankamai pagrįstas, atsižvelgiant į centrinio banko nepriklausomumo garantijas.
Ekonomistas pažymi, kad Latvijos atveju vėliau I. Rimševics sulaukė apkaltinamojo nuosprendžio dėl korupcijos ir pinigų plovimo, tačiau tai nepakeitė principo: ES teisė suteikia papildomas apsaugas, kai kalbama apie nacionalinių centrinių bankų vadovų nepriklausomumą.
Pasak prof. P. Wojciechowskio, panaši situacija galėtų kilti ir Lenkijoje, jei po parlamento balsavimo NBP vadovas būtų automatiškai nušalintas. ES teismui esminis klausimas būtų, ar toks nušalinimas nepažeidžia centrinio banko nepriklausomumo.
Teisinė painiava ir „blogiausias scenarijus“
Prof. P. Wojciechowskio teigimu, Lenkijoje dalis teisininkų mano, kad po sprendimo pradėti procedūrą Valstybės tribunole galima nušalinti NBP vadovą, o dalis – kad dėl nepriklausomumo garantijų to daryti nereikėtų.
Jis remiasi ir Lenkijos Konstitucinio tribunolo 2024 metų sausio sprendimu, kuriame suabejota automatinio nušalinimo galimybe po paprastos absoliučios daugumos balsavimo. Sprendimas, kaip teigiama, buvo paskelbtas oficialiame leidinyje.
Ekonomistas kritikuoja tai, kad politinė dauguma, siekianti įvertinti NBP vadovo veiksmus, esą ilgą laiką nesukūrė aiškios, abejonių nekeliamos procedūros. Dėl to, jo manymu, išauga rizika tiek vidaus institucijoms, tiek šalies patikimumui.
Kaip pabrėžia prof. P. Wojciechowskis, į sprendimus šiame procese reikėtų žiūrėti ir per tai, kaip jie bus vertinami Europoje, investuotojų bei reitingų agentūrų. Jo apibendrintas „blogiausias scenarijus“ – NBP vadovo nušalinimas, pralaimėjimas ES teisme ir vėlesnės ilgos bylos, įskaitant galimus ieškinius dėl žalos atlyginimo.
Leave a Reply