Lenkimas iš dešinės daugeliui vairuotojų vis dar atrodo kaip manevras, už kurį beveik visada gresia bauda. Vis dėlto Kelių eismo taisyklėse ir jų logikoje slypi svarbios išimtys, kurias vairuotojai dažnai praleidžia arba neteisingai interpretuoja.
Didžiausia painiava kyla dėl to, kad žmonės įsimena tik dalį taisyklės ir ją pritaiko visoms situacijoms. Dažnas įsitikinimas, esą iš dešinės galima lenkti tik gyvenvietėse, yra pernelyg supaprastintas ir ne visada teisingas.
Ką iš tikrųjų sako taisyklės
Bendra taisyklė paprasta: paprastai lenkiama iš kairės pusės. Tačiau Kelių eismo taisyklės numato atvejus, kai lenkimas iš dešinės pusės yra leidžiamas, ir būtent čia svarbiausias kriterijus yra kelio tipas bei eismo organizavimas.
Praktikoje vairuotojai dažniausiai suklysta ne dėl paties manevro, o dėl neteisingo kelio situacijos įvertinimo. Esminis skirtumas yra tarp vienos krypties važiuojamosios dalies ir dviejų krypčių važiuojamosios dalies, kai priešpriešinis srautas nėra fiziškai atskirtas.
Vienos krypties važiuojamoji dalis
Jeigu kelias yra vienos krypties važiuojamoji dalis, tai reiškia, kad priešpriešinio eismo toje pačioje važiuojamojoje dalyje nėra. Tipiniai pavyzdžiai yra automagistralės ir greitkeliai, kur eismo kryptys atskirtos skiriamąja juosta, tvorele ar atitvarais.
Tokiose vietose lenkimas iš dešinės pusės gali būti leidžiamas, nes taisyklėse išskiriama būtent eismo krypčių atskyrimo logika. Dėl to ginčai dažnai įsiplieskia situacijose, kai vieni vairuotojai nepagrįstai užsibūna kairėje juostoje, o kiti juos aplenkia dešine.
Kodėl tai kelia tiek emocijų
Kasdienėse situacijose problema dažnai prasideda nuo eismo juostų disciplinos: kairė juosta turėtų būti skirta lenkimui, o ne nuolatiniam važiavimui. Kai vairuotojas ilgai laikosi kairėje, už jo susidaro spūstis, o dalis eismo dalyvių ima ieškoti galimybės pravažiuoti pro dešinę.
Vis dėlto vien tai, kad kažkas važiuoja per lėtai kairėje, nereiškia, kad bet koks apvažiavimas ar aplenkimas iš dešinės bus saugus. Net ir tada, kai taisyklės tai leidžia, rizika išauga dėl vadinamųjų aklųjų zonų, netikėtų persirikiavimų ir per mažo atstumo.
„Dauguma klaidų prasideda tada, kai vairuotojas prisimena tik dalį taisyklės ir neįvertina, ar kelias yra vienos krypties, ar dviejų krypčių“, – sako eismo saugumo ekspertai, pabrėždami, kad svarbiausia yra situacijos atpažinimas, o ne emocija.
Saugiam sprendimui visada verta įvertinti kelio ženklinimą, fizinį krypčių atskyrimą, eismo intensyvumą ir numanomus kitų vairuotojų veiksmus. Jei kyla bent menkiausia abejonė, praktiškiausias sprendimas dažniausiai yra kantriai laikytis saugaus atstumo ir laukti aiškios galimybės lenkti pagal bendrą taisyklę.
Leave a Reply