Egipte archeologai aptiko apie 1 600 metų senumo mumiją, kuri iškart sukėlė tyrėjų susidomėjimą ne dėl paties palaidojimo, o dėl neįprasto radinio ant kūno. Ant mumijos pilvo buvo pritvirtintas papiruso fragmentas su Homero Iliados ištrauka, o tokio pobūdžio literatūrinis tekstas laidojimo kontekste iki šiol nebuvo fiksuotas.
Palaikai rasti Al Bahnasoje, centrinėje Egipto dalyje, vietovėje, kuri antikoje buvo žinoma Oksirincho vardu. Šis regionas pasaulyje garsėja papirusų lobynu: nuo XIX amžiaus pabaigos čia aptikta daugybė graikiškų tekstų, tarp jų ir itin svarbių literatūros kūrinių fragmentų.
Kas tiksliai rasta ant mumijos?
Tyrėjai nustatė, kad papirusas, nors ir prastos būklės, greičiausiai priklauso antrajai Iliados giesmei. Tai vieta, kur pateikiamas vadinamasis laivų katalogas, vardijantis kariuomenės dalinius ir jų kilmę, todėl tekstas atpažįstamas pagal būdingas formuluotes.
Iki šiol Egipto mumifikacijos tradicijoje graikiški papirusai buvo randami, tačiau daugiausia su maginiais ar apsauginiais užrašais, susijusiais su ritualais. Literatūrinio kūrinio fragmentas, pritvirtintas kaip balzamavimo proceso dalis, yra išskirtinė ir retai paaiškinama praktika.
Kodėl Iliada atsidūrė laidojime?
Vienas aiškinimų, kurį svarsto tyrėjai, kad Iliados fragmentas galėjo būti tarsi balzamuotojo atpažinimo ženklas, savotiškas darbo parašas. Kita versija, kad tekstas galėjo turėti simbolinę apsaugos ar prestižo funkciją, nors literatūros kūrinio pritaikymas ritualams kelia daugiau klausimų nei atsakymų.
„Tai nėra pirmas kartas, kai randame graikiškų papirusų, įtrauktų į mumifikacijos procesą, tačiau iki šiol jų turinys daugiausia buvo maginis. Literatūrinis papirusas laidojimo kontekste yra tikroji naujovė“, – sakė Barselonos universiteto klasikinės filologijos specialistas Ignasi-Xavieras Adiego.
Ko dar tikimasi iš tyrimų?
Pasak tyrėjų, dabartiniai skaitymo rezultatai riboti, nes papirusas labai trapus, o bet koks mechaninis ardymas gali jį sunaikinti. Dėl to planuojama taikyti neardomuosius metodus, kurie vis dažniau naudojami archeologijoje, kai siekiama perskaityti pažeistus senovinius tekstus.
Oksirincho nekropolis ir toliau teikia naujų duomenų apie romėniškojo laikotarpio Egiptą, kai graikų kalba buvo plačiai vartojama administracijoje ir kultūroje. Ši aplinkybė paaiškina, kodėl Homero tekstas galėjo būti pasiekiamas vietos bendruomenėms, tačiau nepaaiškina, kodėl jis atsidūrė ant mumijos kaip ritualo dalis.
Tyrėjai pabrėžia, kad pats mumifikavimo faktas dažniausiai rodo tam tikrą palaidotojo socialinį statusą, o regione anksčiau rasta ir prabangesnių laidojimo elementų. Jei pavyks tiksliau perskaityti papirusą, radinys gali suteikti naujų įžvalgų apie to meto religinių praktikų ir graikų literatūros santykį Egipte.
Leave a Reply