Budapešte surengtame antrajame biodujų viršūnių susitikime daugiau kaip 100 organizacijų iš 18 valstybių aptarė, kaip biomethanas ir organinių atliekų energija keičia Europos energetikos sektorių. Dalyviai pabrėžė, kad biodujos jau seniai nebėra nišinė technologija, o tampa vietine, pagal poreikį valdoma energijos ir dujų alternatyva.
Diskusijų centre buvo vadinamoji energetikos trilema: tiekimo saugumas, dekarbonizacija ir prieinamos kainos. Pranešėjai akcentavo, kad biodujų grandinė vienu metu gali mažinti iškastinių dujų importo poreikį, padėti tvarkyti atliekas ir mažinti metano emisijas, tačiau sektoriui būtina aiški valstybės kryptis.
Kas stabdo biodujų plėtrą?
Vienas dažniausiai kartotų argumentų buvo investuotojų neapibrėžtumas dėl taisyklių ir paramos mechanizmų. Nors tikslai Europos lygmeniu keliami ambicingi, praktikoje projekto vystytojams svarbiausia suprasti, kokios bus prijungimo sąlygos, kokie sertifikavimo reikalavimai ir kaip ilgainiui formuosis biometano kaina.
Europos dujų rinkos atstovai atkreipė dėmesį į atotrūkį tarp strateginių deklaracijų ir antrinių teisės aktų, kurie realiai leidžia pradėti projektus. Pasak jų, kol nėra aiškių, privalomų ir suderintų taisyklių, rinka lieka lėta, o dalis planuojamų projektų tiesiog nepasiekia finansavimo stadijos.
„Ambicijų netrūksta, bet investuotojams reikia ne šūkių, o bankams suprantamų taisyklių ir veikiančių paramos schemų“, – sakė viena iš renginyje kalbėjusių politikos ekspertų.
Infrastruktūra yra, bet trūksta paklausos
Dalis pranešėjų pabrėžė, kad Europos dujų infrastruktūra gali būti pranašumas, nes biomethanas gali būti tiekiamas į esamus tinklus. Vis dėlto rinkai svarbu ne tik techninė galimybė įleisti dujas į sistemą, bet ir realūs pirkėjai, kurie pasiruošę sudaryti ilgalaikes sutartis.
Diskusijose išryškėjo ir paklausos pusės problema: be aiškių įpareigojimų ar paskatų pramonėje ir šildymo sektoriuje kainos gali stagnuoti, o nauji gamintojai nesiryš investuoti. Dalyviai akcentavo, kad norint spartesnio augimo gali prireikti ne vien pasiūlos skatinimo, bet ir paklausą kuriančių priemonių.
Regiono pamokos: žaliavos, ūkininkai ir realūs projektai
Vidurio ir Rytų Europoje biodujų plėtrą stipriai lemia žaliavų bazė ir ryšys su žemės ūkiu. Pranešėjai pabrėžė, kad vienas sudėtingiausių uždavinių yra sujungti žemės ūkio ir energetikos sektorius taip, kad ūkininkams atsirastų aiški ekonominė nauda ir stabilus bendradarbiavimo modelis.
Kai kurie rinkos dalyviai akcentavo, jog ūkininkus labiausiai įtraukia galimybė geriau kontroliuoti savo energijos sąnaudas ir turėti aiškų ilgalaikį pajamų srautą. Kartu buvo priminta, kad biodujų ir biometano gamyba reikalauja sudėtingos logistikos, nuolatinės priežiūros ir atitikties aplinkosaugos reikalavimams.
„Norint didinti apimtis, reikia nuspėjamos kainos rinkos ir ilgalaikių sprendimų, kuriuos galima pagrįsti skaičiais“, – sakė vienos bendrovės atstovė, kalbėdama apie investicijų aplinkos stabilumą.
Susitikimo išvada buvo aiški: technologiniai sprendimai ir žaliavų potencialas daugelyje šalių egzistuoja, tačiau proveržį lems reguliavimo nuoseklumas, harmonizuotos taisyklės ir realiai veikianti rinka. Be šių elementų biodujų sektorius ir toliau liks tarp didelių planų ir lėtai įgyvendinamų projektų.
Leave a Reply