Dabar pats metas rinkti jaunas pušų kankorėžes: kaip saugiai paruošti sirupą ir užkandžius

Jaunos pušų kankorėžės – pavasario pabaigos ir vasaros pradžios miško gėrybė, kurią kai kurie naudoja ne tik arbatoms ar sirupui, bet ir desertams bei marinavimui. Jos renkami tada, kai dar minkštos ir lengvai pasiduoda įspaudus nagu, o vėliau greitai sumedėja ir tampa netinkamos daugumai gamybos būdų.

Renkant svarbiausia pasirinkti švarią vietą – kuo toliau nuo intensyvaus eismo, pramonės ir gyvenviečių. Kankorėžės, kaip ir kiti laukiniai augalai, gali kaupti teršalus, todėl geriau vengti pakelių, o radus tinkamą medį neaplenkti ir elementarios gamtosaugos: neapiplėšti vienos šakos ar vieno medžio.

Kaip rinkti, kad nepakenktumėte

Jaunos kankorėžės būna lipnios nuo sakų, todėl praverčia pirštinės ir drabužiai, kurių negaila sutepti. Dažniausiai rekomenduojama rinktis 2–5 centimetrų ilgio kankorėžes, o ypač jaunų pušelių geriau neliesti, kad augalas neprarastų svarbių resursų augimui.

Prieš ruošiant namuose, kankorėžes reikėtų kruopščiai nuplauti, pašalinti spyglius, šiukšles ir patikrinti, ar nėra kenkėjų pažeidimų. Jei norisi švelnesnio skonio, dalis žmonių trumpai applikina verdančiu vandeniu ir po kelių minučių greitai perlieja šaltu vandeniu – taip sumažėja kartumas.

Ką iš jų gamina namuose

Populiariausias pasirinkimas – sirupas ar uogienė, nes sakų aromatas suteikia ryškų, miškišką skonį. Ilgiau kaitinant sirupą jis sutirštėja ir tampa panašus į medų, kurį patogu naudoti desertams, blynams ar gėrimams gardinti.

Virtuvėje jaunos pušų kankorėžės kartais panaudojamos ir netikėtai: plonai supjaustytos dedamos į mėsos marinatus, ypač ten, kur tinka dūmo ir miško natos. Taip pat gaminamas naminis pušų actas, kai kankorėžės užpilamos pasaldintu vandeniu ir paliekamos fermentuotis kelias savaites.

Apie maistinę vertę ir atsargumą

Liaudyje jos siejamos su peršalimo sezonu ir kvėpavimo takų komfortu, nes pušų sakų junginiai suteikia būdingą aromatą, o augaliniai antioksidantai dažnai minimi kalbant apie bendrą savijautą. Tačiau tai nėra vaistas, todėl reikėtų vertinti kaip maisto produktą, o ne gydymo priemonę.

Atsargumas svarbus dėl individualių reakcijų: sakai ir stipriai aromatinės medžiagos gali dirginti jautresnį skrandį ar sukelti alergines reakcijas. Jei turite lėtinių sveikatos būklių, vartojate vaistus, esate nėščia arba ruošiate produktus vaikams, prieš ragaujant didesniais kiekiais verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.