Lenkijos bitininkystės ir medaus perdirbimo sektorius įspėja, kad šių metų pavasaris gali tapti rimtu išbandymu medaus rinkai. Po nepalankių balandžio oro sąlygų prognozės išlieka atsargios: tikimasi vidutinių arba žemiau vidurkio medaus derlių.
Pasak asociacijos „Polska Izba Miodu“, šiemet ypač nepalankios sąlygos susidarė apdulkintojams. Kritulių trūkumas ribojo nektaringų augalų vystymąsi, o nusilpusios rapsų pasėlių plantacijos išskyrė mažiau nektaro.
Situaciją dar labiau komplikavo stiprus vėjas, kuris trukdė bitėms efektyviai skraidyti ir grįžti į avilius. Rytais pasitaikę šalčiai pažeidė žiedus, todėl kai kuriose vietovėse sumažėjo žiedadulkių kiekis.
Ne tik oras: bitėms kenkia ir struktūrinės bėdos
Ekspertai pabrėžia, kad vien tik orai nepaaiškina visų rizikų. Didėjanti monokultūra, mažėjantis laukinių pievų ir bioįvairovę palaikančių buveinių plotas trumpina stabilaus maisto laikotarpius ir didina šeimų nusilpimo tikimybę.
Prie problemų prisideda ir bičių ligos, tarp jų erkių platinama varozė, kuri daugelyje Europos šalių laikoma vienu svarbiausių bičių mirtingumo veiksnių. Kai šeimos nusilpsta, jos prasčiau išnaudoja trumpus žydėjimo langus, o tai tiesiogiai atsiliepia derliui.
„Oras tiesiogiai veikia augalų žydėjimo laiką ir maisto prieinamumą bitėms. Trumpesnė vegetacija ir ekstremalūs reiškiniai, tokie kaip sausros ar šalnos, reikšmingai mažina medaus derlių“, – sakė „Polska Izba Miodu“ sekretorius Przemysławas Rujna.
„Svarbus ir aplinkos fonas: mažėjanti bioįvairovė, monokultūros ir perteklinis augalų apsaugos priemonių naudojimas riboja medingų augalų kiekį ir blogina bičių sveikatą“, – pridūrė jis.
Gamyba ir produktyvumas: skaičiai rodo paradoksą
Lenkijos Žemės ūkio ir maisto ekonomikos instituto duomenimis, 2024 metais medaus gamyba Lenkijoje siekė 30 500 tonų ir iš esmės nesikeitė, palyginti su metais anksčiau. Per pastarąjį dešimtmetį bičių šeimų skaičius šalyje išaugo apie 85 proc. ir 2024 metais pasiekė apie 3 000 000.
Augo ir bitininkų skaičius: jis per dešimtmetį padidėjo maždaug 68 proc., iki maždaug 98 000. Tačiau vidutinis vienos bičių šeimos produktyvumas, pasak „Polska Izba Miodu“, išlieka santykinai mažas ir sudaro apie 11,6 kilogramo, kai Vokietijoje siekia apie 34 kilogramus, o Prancūzijoje – apie 18 kilogramų.
Specialistai tai sieja su trumpesniais nektaro rinkimo laikotarpiais, didesniu orų nepastovumu ir aplinkos veiksniais. Dėl šios priežasties net ir didėjant avilių skaičiui bendra pasiūla ne visuomet auga proporcingai.
Prekyba medumi: eksportas auga, importas gelbsti sezonus
Lenkija yra viena didesnių medaus gamintojų Europos Sąjungoje ir aktyviai eksportuoja produkciją. Institutas nurodo, kad 2024 metais Lenkijos medaus eksportas sudarė 12 300 tonų, didžiausia pirkėja buvo Vokietija, o toliau rikiavosi Italija, Ispanija ir Prancūzija.
Tuo pat metu Lenkija importuoja medų, kad subalansuotų rinką tais metais, kai vietinis derlius prastesnis. Daugiausia medaus įvežama iš Kinijos ir Ukrainos, o importas iš Europos Sąjungos šalių, įskaitant Lietuvą, sudaro mažesnę dalį.
Rinkos dalyviai akcentuoja, kad importas tokiais sezonais padeda užtikrinti tiekimo tęstinumą, stabilizuoti kainas ir pasiūlyti daugiau skirtingų rūšių medaus. Vis dėlto galutines kainas vartotojams dažniausiai lemia ne viena priežastis, o derliaus, logistikos ir paklausos visuma.
Leave a Reply