Buvęs Lenkijos Vidaus saugumo agentūros vadovas Krzysztofas Bondarykas nustojo vadovauti MSWiA vykdomai saugaus valstybės ryšio programai, kuri laikoma vienu jautriausių nacionalinio saugumo projektų. Šia sistema siekiama užtikrinti patikimą valdžios, tarnybų ir krizių valdymo struktūrų komunikaciją karo ar didelės krizės atveju.
Lenkijos žiniasklaidos ir saugumo sektoriaus šaltinių teigimu, pasikeitimas nereiškia Bondaryko pasitraukimo iš saugumo darbotvarkės. Jis ir toliau eina MSWiA Saugumo ir gynybos reikalų departamento direktoriaus pareigas, o viešai akcentuojama, kad jam pavestos kitos užduotys, susijusios su kritinės infrastruktūros parengtimi grėsmėms.
Projektas įstrigo dėl interesų
Šis sprendimas priimtas programai atsidūrus sudėtingoje fazėje: užkulisiuose jau kurį laiką kalbama apie institucinius ginčus ir skirtingų organizacijų lūkesčius. Nors technologinis tikslas aiškus, praktikoje tai reiškia bandymą suvienodinti skirtingas ryšio sistemas, procedūras ir atsakomybių ribas.
Tokiuose projektuose dažnai kebliausia ne įrangos pasirinkimas, o valdymo modelis: kas turės galutinę kontrolę, kas finansuos plėtrą ir kas prisiims atsakomybę už kibernetinę riziką. Įtampa didėja, kai institucijos, turinčios savo ryšio grandines, nenori prarasti autonomijos ir įtakos.
Exatel vėl minimas kaip ašis
Neoficialiai kalbama, kad Bondarykas artimiausiu metu gali gauti reikšmingą vaidmenį Exatel – valstybei svarbioje telekomunikacijų ir kibernetinio saugumo infrastruktūrą vystančioje bendrovėje. Toks žingsnis būtų reikšmingas todėl, kad Exatel laikomas vienu iš pagrindinių saugaus valstybės ryšio programos techninių ir organizacinių ramsčių.
Kadangi Bondarykas išlieka MSWiA departamento vadovu, realistiškesnis scenarijus – ne vykdomosios valdysenos pareigos, o priežiūrinis vaidmuo. Toks modelis leistų išlaikyti politinį ir institucinį svorį, bet formaliai nesikirsti su kasdieniu įmonės valdymu.
Pinigai ir signalai apie prioritetą
Exatel pastaraisiais metais stiprino pozicijas kaip kritinės infrastruktūros operatorius: plėtoja šviesolaidinius tinklus, duomenų centrų pajėgumus ir sprendimus, skirtus valstybės institucijų tinklų apsaugai. Tokia kryptis atitinka platesnę Europos praktiką, kai valstybės ryšio ir kibernetinio atsparumo projektai vis labiau remiasi centralizuojamomis, audituojamomis platformomis ir tiekimo grandinių kontrolės principais.
Viešai skelbta, kad Exatel buvo papildomai kapitalizuota reikšminga suma, kuri, perskaičiavus iš zlotų, siekia apie 52 mln. eurų. Tokios investicijos paprastai siunčia aiškų signalą, kad bendrovės vaidmuo strategiškai svarbiuose projektuose ne mažinamas, o priešingai – stiprinamas.
Jeigu Bondaryko perėjimas į Exatel pasitvirtintų, tai galėtų tapti ženklu, kad saugaus valstybės ryšio programa perkonfigūruojama, o jos įgyvendinimo centras stumiamas arčiau kritinę infrastruktūrą valdančių pajėgumų. Tai taip pat galėtų pakeisti jėgų balansą tarp administracijos, saugumo tarnybų, kariuomenės ir telekomunikacijų sektoriaus, kurie iki šiol varžėsi dėl įtakos projekto architektūrai.
Leave a Reply