Kiaulpienė (mniszek lekarski) daugelį metų liaudyje vadinama medumi vargšams, tačiau jos vertę šiandien vis dažniau aptaria ir mokslas. Augale aptinkama biologiškai aktyvių junginių, tarp jų flavonoidų ir polifenolių, o tradiciškai jis siejamas su virškinimo ir kepenų funkcijos palaikymu.
Vis dėlto svarbu atskirti augalo ekstraktų tyrimus nuo naminio sirupo, kuris dažniausiai verdamas su dideliu kiekiu cukraus. Dėl to toks pagardas labiau tinka kaip aromatingas priedas prie arbatos ar desertų, o ne kaip gydymo priemonė nuo ligų.
Geriausias laikas rinkti žiedus paprastai būna pavasarį, dažniausiai nuo balandžio iki gegužės, kai pievos nusidažo ryškiai geltonai. Žiedus verta skinti sausu, saulėtu oru, vėlyvą rytą ar priešpiet, kai rasa jau nudžiūvusi ir žiedai pilnai atsivėrę.
Ne mažiau svarbi ir vieta: rinkti reikėtų tik ten, kur augalai nebuvo veikiami automobilių išmetamųjų dujų, purškalų ar kitų teršalų. Venkite pakelių, judrių gatvių parkų, automobilių stovėjimo aikštelių pašalių, intensyviai dirbamų laukų bei vietų, kur dažnai vedžiojami augintiniai.
Sirupui geriausiai tinka sveiki, ryškiai geltoni, kvapnūs, pilnai prasiskleidę žiedai. Peržydėję, parudavę ar jau į pūkus virstantys žiedynai gali suprastinti skonį, o ilgų žalių kotelių ir žalių dalių perteklius dažnai suteikia kartumo.
Parsinešus žiedus namo jų nerekomenduojama iškart plauti po vandeniu, nes taip nuplaunamos žiedadulkės, kurios prisideda prie aromato ir spalvos. Praktinis būdas yra paskleisti žiedus plonu sluoksniu ant šviesaus popieriaus ar audinio ir 1–2 valandas palaikyti pavėsyje, kad smulkūs vabzdžiai pasišalintų patys.
Tradicinis kiaulpienių sirupas dažniausiai gaminamas iš žiedų nuoviro su citrina ir cukrumi, kol skystis sutirštėja iki skysto medaus konsistencijos. Paprastai žiedai su citrinos griežinėliais trumpai paverdami, nuoviras brandinamas per naktį, o kitą dieną nukošiamas ir verdamas su cukrumi 1,5–2 valandas, kol sutirštėja.
Sirupas vertinamas kaip švelnus, gėliškas saldiklis, tinkantis į šiltą, bet ne verdantį gėrimą, taip pat į košes ar varškės patiekalus. Dėl didelio cukraus kiekio jį reikėtų vartoti saikingai, ypač žmonėms, kurie turi kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Atsargumo reikėtų ir tiems, kurie yra alergiški astrinių šeimos augalams, taip pat žmonėms, turintiems tulžies latakų sutrikimų. Jei vartojate diuretikus, vaistus nuo diabeto ar kraują skystinančius vaistus, reguliarų kiaulpienių preparatų vartojimą verta aptarti su gydytoju ar vaistininku.
Karštą sirupą patogiausia supilstyti į iškaitintus, sausus stiklainėlius ar buteliukus, iškart sandariai užsukti ir kelioms minutėms apversti. Tinkamai paruoštas sirupas laikomas tamsioje, vėsioje vietoje, o atidarius geriausia jį laikyti šaldytuve.
Leave a Reply