Net ir kruopščiai laistant pomidorus, sezono pabaigoje kartais nusvyra rankos: vaisių nedaug, o krūmai vis tiek atrodo peraugę ir silpni. Patyrę daržininkai sako, kad problema dažnai slypi ne trąšose, o per tankioje lapijoje ir prastoje oro cirkuliacijoje.
Viena paprasčiausių, bet svarbių priemonių yra apatinių lapų pašalinimas. Pomidoras natūraliai linkęs auginti daug žalios masės, o pernelyg tankūs lapai atima iš augalo energiją, kuri galėtų būti skiriama žiedams ir vaisiams formuoti.
Apatiniai lapai, ypač tie, kurie liečia žemę, sukuria drėgną ir prastai vėdinamą zoną. Tokia aplinka palanki grybinėms ligoms, o ant šlapių lapų lengviau plinta ir infekcijos, ypač kai šiltnamyje ar lysvėje trūksta oro judėjimo.
Pašalinus kelis apatinius lapus, į krūmo vidų patenka daugiau šviesos ir oro, o dirva aplink stiebą greičiau pradžiūsta po laistymo. Dėl to sumažėja ligų rizika, o augalas paprasčiau nukreipia maisto medžiagas į vaisius, o ne į perteklinę lapiją.
Vis dėlto skubėti nereikėtų: specialistai pataria lapus šalinti palaipsniui, kad augalas nepatirtų streso. Dažnai rekomenduojama pradėti tada, kai apatinėje kekėje pomidorai jau pasiekę įprastą dydį ir ima keisti spalvą.
Per vieną kartą saugiau pašalinti tik 2–3 lapus, o ne pusę krūmo. Geriausia tai daryti šiltą, sausą rytą, naudojant švarius, dezinfekuotus sekatorius ar peilį, kad žaizdos spėtų apdžiūti iki vakaro.
Dar viena taisyklė, kurią pabrėžia agronomai, yra higiena: nupjautų lapų nereikėtų palikti prie augalų, ypač jei matyti dėmių ar puvimo požymių. Tokias liekanas geriau išnešti iš šiltnamio ar daržo, kad ligų sukėlėjai neplistų atgal ant sveikų krūmų.
Šis paprastas formavimo žingsnis dažnai duoda pastebimą efektą: pomidorai greičiau noksta, vaisiai būna vienodesni, o krūmai rečiau serga. Svarbiausia nepersistengti ir stebėti augalą, nes skirtingoms veislėms bei auginimo sąlygoms gali prireikti šiek tiek kitokio intensyvumo priežiūros.
Leave a Reply