Ką aptiko mokslininkai
Mokslininkai pirmą kartą nuotekų mėginiuose sugebėjo aptikti ir sekti visus pagrindinius žmogui žinomus onkogeninius virusus, siejamus su navikų vystymusi. Tyrėjų teigimu, tai gali atverti naujas galimybes visuomenės sveikatos stebėsenai ir ankstesnei rizikos įvertinimo prevencijai.
Tyrimą koordinavo Baylor medicinos koledžo mokslininkai Anthony Maresso ir Justin Clark, jis publikuotas žurnale Applied and Environmental Microbiology. Darbas atliktas bendradarbiaujant su Teksaso universiteto sveikatos mokslų centru Hiustone.
Tyrėjai analizavo nuotekų mėginius, rinktus nuo 2022 metų gegužės iki 2025 metų gegužės daugiau nei 40 vietų 16-oje Teksaso miestų. Skaičiuojama, kad stebėtos teritorijos apėmė maždaug ketvirtadalį valstijos gyventojų, todėl gauti duomenys laikomi tinkami platesnėms tendencijoms vertinti.
Analizei pasitelkta pažangi genetinės sekoskaitos metodika, vadinama hibridiniu gaudymu, leidžianti vienu tyrimu identifikuoti daugiau nei 3 000 žinomų žmogaus virusų ir aptikti galimas jų mutacijas. Tokie metodai pastaraisiais metais plačiau taikomi ir kvėpavimo takų virusų, pavyzdžiui, SARS-CoV-2, stebėsenai, tačiau onkogeniniams virusams tai iki šiol buvo reta.
Kodėl tai svarbu prevencijai
Mokslininkai pabrėžia, kad onkogeniniai virusai pasaulyje gali būti susiję maždaug su vienu iš penkių vėžio atvejų. Tarp geriausiai žinomų yra žmogaus papilomos virusas, siejamas su gimdos kaklelio ir kai kuriais galvos bei kaklo srities navikais, taip pat hepatito B ir C virusai, didinantys kepenų vėžio riziką.
Viena iš problemų ta, kad tokios infekcijos dažnai ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl žmogus gali nežinoti esantis užsikrėtęs. Tai apsunkina ankstyvas prevencines priemones, ypač jei žmonės retai tikrinasi arba nepatenka į tikslines patikrų programas.
„Onkogeniniai virusai pasaulyje gali sukelti maždaug vieną iš penkių vėžio atvejų“, – sakė molekulinės virusologijos ir mikrobiologijos profesorius Anthony Maresso.
Nuotekų analizėje aptikti pagrindiniai onkogeniniai virusai, įskaitant žmogaus papilomos virusą, hepatito B ir C virusus, su vėžiu siejamus poliomavirusus, Epstein–Barr virusą ir herpesvirusą, susijusį su Kaposi sarkoma. Tyrėjų vertinimu, toks metodas galėtų tapti papildomu įrankiu šalia įprastos klinikinės diagnostikos ir epidemiologinės stebėsenos.
Per trejų metų stebėseną mokslininkai taip pat fiksavo kelių onkogeninių virusų žymų išaugimą, ypač po 2024 metų. Kol kas nėra aišku, kas lėmė šį pokytį, tačiau keliama prielaida, kad tam įtakos galėjo turėti intensyvesnės kelionės, dažnesni kontaktai ir pasibaigusios kai kurios pandemijos laikotarpio ribojimo priemonės.
Dėmesys žmogaus papilomos virusui
Didelė tyrimo dalis skirta žmogaus papilomos virusui, nes šis virusas turi šimtus tipų, o onkologinę riziką kelia tik dalis jų. Mokslininkai primena, kad gimdos kaklelio vėžio kontekste ypač svarbūs tipai HPV-16 ir HPV-18, siejami su didžiąja dalimi atvejų pasauliniu mastu.
Tyrime nustatyta, kad plačiausiai paplitę buvo mažesnės rizikos žmogaus papilomos viruso variantai, tačiau reikšmingai augo ir didelės rizikos variantų aptikimas 2024 metų pabaigoje ir 2025 metų pradžioje. HPV-16 nuotekose aptiktas nuosekliai dažniau nei HPV-18, o tai atitinka klinikiniuose tyrimuose dažnai matomą pasiskirstymą.
„Yra šimtai žmogaus papilomos viruso tipų, bet tik dalis laikomi didelės onkogeninės rizikos“, – sakė Justin Clark.
Tyrėjai atskirai pažymėjo, kad nuotekose aptikti visi devyni žmogaus papilomos viruso tipai, prieš kuriuos nukreipta vakcina „Gardasil 9“. Jų teigimu, ateityje toks aplinkos stebėjimas teoriškai galėtų padėti vertinti skiepijimo programų aprėptį ir pokyčius populiacijoje, nors tam reikėtų papildomų tyrimų ir aiškių metodikos standartų.
Mokslininkų išvada paprasta: nuotekų stebėsena gali tapti dar vienu visuomenės sveikatos termometru, leidžiančiu matyti užkrečiamųjų ligų ir su vėžio rizika siejamų virusų paplitimo kryptis. Tačiau, jų pabrėžimu, šis metodas nepakeičia individualios diagnostikos ir prevencijos priemonių, tokių kaip skiepai ir reguliarios patikros.
Leave a Reply