Sugrįžtančių į Lietuvą daugėja: pagal grįžusiųjų dalį vienam gyventojui išsiskiria Visaginas

Į Lietuvą sugrįžtančių piliečių srautai išlieka didesni nei išvykstančių: konsultacijų centro „Grįžtu LT“ duomenimis, 2025 metais grįžo 19 310 Lietuvos piliečių, o išvyko 9 940. Tai reiškia, kad grįžtančiųjų buvo beveik dvigubai daugiau nei išvykstančių, o teigiamas balansas fiksuojamas jau šeštus metus iš eilės.

Tokia kryptis paprastai siejama su gerėjančiomis darbo galimybėmis Lietuvoje, augančiais atlyginimais ir didesniu stabilumo jausmu. Reemigraciją taip pat skatina šeimos sprendimai, vaikų ugdymas, noras grįžti prie artimųjų ir paprastesnė integracija savo šalyje.

Kur įsikuria daugiausia sugrįžusiųjų?

Pagal absoliutų sugrįžusiųjų skaičių lyderystę ir toliau išlaiko didžiosios savivaldybės: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestai bei rajonai. Tai natūralu, nes šiose vietovėse sutelkta daugiau darbo vietų, švietimo įstaigų ir paslaugų, o būsto rinka yra didžiausia.

Tačiau vertinant ne vien bendrą skaičių, o sugrįžusiųjų dalį, tenkančią vienam savivaldybės gyventojui, ryškėja kita tendencija. Pagal šį rodiklį dažniau pirmauja mažesnės savivaldybės, kur net ir mažesni absoliutūs srautai statistiškai sudaro didesnę dalį bendros populiacijos.

Visaginas išsiskiria pagal santykinį rodiklį

„Grįžtu LT“ pateiktais duomenimis, 2025 metais didžiausias sugrįžusių Lietuvos piliečių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, fiksuotas Visagino savivaldybėje. Tarp savivaldybių, kurios taip pat išsiskyrė pagal šį santykinį rodiklį, minimos Palangos, Akmenės, Pagėgių ir Joniškio rajono savivaldybės.

Santykiniai rodikliai ypač svarbūs mažesnėms savivaldybėms, nes leidžia geriau įvertinti realų demografinį pokytį vietos mastu. Praktikoje tai gali reikšti didesnį spaudimą darželiams ir mokykloms, augantį būsto poreikį, taip pat didesnį darbo rinkos atsinaujinimą ir vietos verslų plėtros galimybes.

Ką tai signalizuoja savivaldybėms?

Didėjanti reemigracija rodo, kad konkurencija tarp savivaldybių dėl gyventojų stiprėja, o patrauklumas vis labiau priklauso nuo kasdienės infrastruktūros. Grįžtantiems dažniausiai svarbūs konkretūs dalykai: darbo vietos, būsto prieinamumas, ugdymo kokybė, sveikatos paslaugos ir administracinių procesų paprastumas.

Jei teigiama sugrįžimo tendencija išliks, savivaldybėms gali tekti greičiau prisitaikyti prie augančio gyventojų mobilumo. Tai apima tiek paslaugų planavimą, tiek informacijos prieinamumą grįžtantiesiems, kad persikėlimas ir įsikūrimas vyktų sklandžiau.