Voveraitės vertinamos dėl švelniai pipiriško aromato, tačiau kartais po kepimo ar troškinimo atsiranda nemalonus kartumas. Dažniausia priežastis – prastesnė grybų būklė, kai jie po surinkimo per ilgai laikomi šiltai arba sandariai, todėl greičiau praranda šviežumą.
Skonį gali sugadinti ir netinkamas valymas. Miško paklotėje augančios voveraitės lengvai prisirenka smėlio, spyglių bei kitų nešvarumų, kurie patiekale jaučiasi kaip šiurkštumas ir sustiprina nemalonius poskonius. Be to, senesni, peraugę grybai paprastai būna ryškesnio, mažiau subtilaus skonio.
Paruošimas: ką daryti namuose
Pirmas žingsnis – kruopščiai nuvalyti voveraites nuo žemių ir miško šiukšlių. Ilgai mirkyti vandenyje nereikėtų, nes grybai prisigeria drėgmės, praranda dalį aromato ir vėliau kepant labiau linkę troškintis savo sultyse.
Jei įtariate kartumą, gali padėti trumpas applikymas verdančiu vandeniu. Toks apdorojimas nuplauna smulkias priemaišas ir kiek sušvelnina skonį, o po nusausinimo svarbu iš karto pereiti prie terminio apdorojimo, kad grybai nestovėtų drėgni.
Kepimas padažui ir kiaušinienei
Viena dažniausių klaidų – voveraites dėti į neįkaitintą keptuvę. Tuomet jos ne kepa, o pradeda troškintis, išleidžia daug vandens, praranda tekstūrą ir aromatą, o poskonis gali tapti aštresnis.
Geriausia kepti ant gerai įkaitintų riebalų ir pirmiausia leisti nugaruoti drėgmės pertekliui. Tik tada verta dėti svogūną, grietinėlę ar kiaušinius, kad voveraitės išliktų standžios ir kvapnios, o padažas ar kiaušinienė netaptų vandeningi.
Kuo naudingos voveraitės?
Be skonio, voveraitės vertinamos ir dėl maistinės sudėties: jos turi skaidulų, įvairių mineralinių medžiagų ir antioksidacinių junginių. Kaloringumas nedidelis, todėl jos dažnai pasirenkamos lengvesniems sezoniniams patiekalams.
Šviežumas, švarus paruošimas ir karšta keptuvė – trys dalykai, kurie dažniausiai lemia rezultatą. Laikantis šių principų voveraitės tampa patiekalo akcentu, o ne kartumu, galinčiu sugadinti padažą ar kiaušinienę.
Leave a Reply