Mokslininkai paskelbė reikšmingą proveržį tiriant paslaptingą išnykusį žmonių giminės atstovą Homo naledi. Užuot ieškoję DNR, kuri šiltame Afrikos klimate greitai suyra, tyrėjai iš dantų emalio išgavo ir išanalizavo itin senus baltymus.
Analizė atlikta 23 dantims, priklausiusiems mažiausiai 20 individų. Tokie baltymai gali išlikti šimtus tūkstančių ar net milijonus metų, todėl jie tampa alternatyva ten, kur genetinė medžiaga praktiškai nebeišsaugoma.
Užuomina apie lytį nustebino
Didžiausia intriga kilo tiriant amelogeniną – dantų emalio baltymą, turintį formas, siejamas su X ir Y chromosomomis. Tyrėjai nurodė, kad nė viename tirtame mėginyje nepavyko aptikti Y chromosomai būdingo varianto.
Remiantis šiuo požymiu, visi ištirti individai greičiausiai buvo biologiškai moteriškos lyties. Paleoantropologams tai tapo netikėtu rezultatu, nes iki šiol buvo manoma, kad radiniai turėtų atspindėti mišrią populiaciją.
Nauja interpretacija dėl urvo radinių
Homo naledi kaulai buvo aptikti Pietų Afrikoje, Rising Star urvų sistemoje, giliai ir sunkiai pasiekiamoje kameroje. Nuo 2013 metais paskelbto atradimo dalis tyrėjų kėlė hipotezę, kad kūnai galėjo būti sąmoningai padėti urve, o tai reikštų sudėtingesnį socialinį elgesį, nei būtų tikėtasi turint omenyje mažesnę šios rūšies smegenų apimtį.
Jei vis dėlto kameroje iš tiesų atsidūrė tik vienos lyties individai, atsiranda naujas paaiškinimas: vieta galėjo turėti specifinę paskirtį, susijusią su išskirtinai vienos lyties laidojimo ar kitomis ritualizuotomis praktikomis. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tai išlieka hipoteze.
Alternatyvus paaiškinimas taip pat neatmetamas: Y chromosomos požymio nebuvimas galėjo būti susijęs su iki šiol nežinomu šios rūšies genetiniu ypatumu, o ne su realia tirtų individų lyties struktūra. Tokiu atveju vien baltymo žymenų dar nepakaktų galutinei išvadai.
Ryšiai su kitais homininais
Tyrimas pateikė ir papildomų užuominų apie evoliucinius ryšius. Baltymų duomenys parodė kolageno gamybai svarbaus geno variantą, kurį Homo naledi dalijosi su Paranthropus robustus – kitu išnykusiu homininu, gyvenusiu Afrikoje daugiau nei prieš 1 milijoną metų.
Tokie sutapimai gali padėti tikslinti senųjų homininų giminystės schemas, ypač kai trūksta DNR. Tačiau mokslininkai pripažįsta, kad vien bendrų baltymų žymenų nepakanka tiksliai nustatyti, ką ši bendra savybė reiškė prisitaikymo ir evoliucijos požiūriu.
Tyrėjai pabrėžia, kad itin senų baltymų analizė tampa vis svarbesne paleontologijos kryptimi. Ji leidžia nustatyti giminystės požymius, kai kurias genetines ypatybes ir tikėtiną biologinę lytį net tuomet, kai pilno genomo atkurti neįmanoma.
Šis darbas publikuotas mokslo žurnale Cell ir laikomas vienu ryškesnių pavyzdžių, kaip proteomika plečia senųjų žmonių ir jų giminaičių tyrimų ribas. Kartu jis primena, kad sensacingos išvados apie elgseną ar laidojimo papročius turi būti vertinamos atsargiai, kol jų nepatvirtina papildomi duomenys.
Leave a Reply