Vyresnio žmogaus namai turėtų būti ramybės ir savarankiškumo vieta, tačiau būtent čia dažniausiai tyko kasdieniai pavojai. Silpnesnė pusiausvyra, prastesnis regėjimas, lėtesnė reakcija ir lėtinės ligos reiškia, kad menka detalė gali baigtis kritimu ar trauma.
Dažniausiai rizika slypi ten, kur judama automatiškai: kelyje nuo lovos iki vonios, prie fotelio, virtuvėje ar prieškambaryje. Nepastebėtas slenkstis, ant grindų paliktas laidas ar užsirietęs kilimėlio kampas vyresniame amžiuje gali kainuoti ilgą reabilitaciją ir dalies savarankiškumo praradimą.
„Visada prie lovos turėjau mažą kilimėlį ir nė nepagalvojau, kad jis gali būti problema. Vieną dieną užkliuvau ir nugriuvau“, – pasakojo senjorė Henryka.
Dažniausia grėsmė – kritimai
Kritimai yra viena dažniausių traumų priežasčių vyresniame amžiuje, o namų aplinka tam ypač palanki. Kliūtys dažnai būna smulkios: kilimėliai be neslystančio pagrindo, slidžios grindys, netvarkingai nutiesti laidai, netvirtos šlepetės ar daiktai, palikti praėjimuose.
Praktikoje saugiausia pradėti nuo paprasčiausių sprendimų: atlaisvinti praėjimus, daiktus laikyti ne ant grindų, o lentynose, o laidus tvirtinti prie sienos. Kilimėlius verta nuimti arba bent jau pritvirtinti, kad jie neslystų ir nesiraukšlėtų.
Vonioje rizika didžiausia
Vonia laikoma vienu pavojingiausių kambarių, nes čia susiduria vanduo, slidūs paviršiai ir būtinybė išlaikyti pusiausvyrą lipant į vonią ar stojantis nuo tualeto. Nemažai nelaimių įvyksta būtent išlipant iš dušo ar vonios, kai kojos šlapios, o reakcija sulėtėjusi.
Didžiausią skirtumą dažniausiai daro neslystančios dangos ir stabilūs atramos taškai. Svarbu, kad senjoras nesiremtų į judančius daiktus, pavyzdžiui, lengvą rankšluosčių stovą, praustuvą ar dušo kabinos dureles, nes jos nėra skirtos išlaikyti kūno svorį.
„Tik po to, kai paslydau lipdama iš dušo, supratau, kad tai ne apie užsispyrimą, o apie saugumą. Dabar turiu neslystančią dangą ir turėklus – jaučiuosi daug tvirčiau“, – sakė Małgorzata.
Šviesa, virtuvė ir vaistai – trys tylūs rizikos šaltiniai
Prastėjantis regėjimas ir prietema namuose didina riziką, ypač naktį einant į tualetą. Kai jungiklis toli nuo lovos, o koridorius užgriozdintas, pakanka vieno netikslaus žingsnio. Padeda gerai apšviesti praėjimai ir lengvai pasiekiami jungikliai.
Virtuvėje pavojus dažniausiai siejamas su karščiu, aštriais įrankiais ir bandymu pasiekti aukštai laikomus daiktus. Ypač rizikinga lipti ant taburetės ar kėdės, todėl dažniausiai naudojamus indus ir produktus verta laikyti rankų aukštyje, o sunkius puodus – žemiau, bet ne ant pačių grindų.
Dar viena dažna problema – vaistai, laikomi keliose vietose. Taip lengviau supainioti dozes, išgerti tą patį vaistą du kartus, praleisti vartojimą ar net netyčia vartoti seniai nebereikalingus preparatus. Saugiau, kai vaistai laikomi vienoje vietoje, aiškiai sutvarkyti ir reguliariai peržiūrimi, kad neliktų pasibaigusio galiojimo.
Vieniems gyvenantiems senjorams papildomą grėsmę kelia vėluojanti pagalba. Po kritimo ar staiga pablogėjus savijautai pavojingiausia situacija – kai telefonas paliktas kitame kambaryje, o niekas ilgai nežino, kad nutiko nelaimė.
„Pats kritimas nebuvo baisiausia dalis. Blogiausia, kad kurį laiką negalėjau atsikelti, o telefono neturėjau šalia“, – pasakojo Edwardas.
Specialistai pabrėžia, kad dideli pokyčiai nebūtinai reikalauja remonto: dažnai užtenka daugiau šviesos, tvarkingų praėjimų, stabilios atramos vonioje, saugesnių įpročių virtuvėje ir aiškios vaistų sistemos. Tokios priemonės mažina kritimų tikimybę ir padeda ilgiau išlaikyti savarankiškumą.
Leave a Reply