Erlingo Haalando 8 taisyklės: 6 000 kalorijų, kepenys ir krioterapija – kas iš tiesų veikia?

Neįprasta mityba ir didžiulės normos

Vienas ryškiausių pasaulio futbolo puolėjų Erlingas Haalandas savo kasdienybėje remiasi griežta rutina, kurioje daug dėmesio skiriama mitybai, miegui ir atsistatymui. Viešumoje dažnai minimas jo itin didelis energijos poreikis, siejamas su intensyviomis treniruotėmis, rungtynių krūviais ir raumenų mase.

Skirtingai nei daug sportininkų, akcentuojančių vien liesus baltymų šaltinius, Haalandas į racioną įtraukia ir subproduktus, ypač jaučio ar karvės kepenis bei širdį. Tokie produktai iš tiesų yra maistingi, nes juose gausu B grupės vitaminų, geležies ir vitamino A, tačiau jų vartojimas turi ribas.

Specialistai primena, kad kepenyse vitamino A koncentracija labai didelė, todėl piktnaudžiavimas gali būti žalingas. Dėl šios priežasties net ir sportuojantiems žmonėms dažniausiai rekomenduojama ne kopijuoti profesionalų racioną, o derinti jį su individualiais poreikiais ir gydytojo ar dietologo patarimais.

Ką jis valgo kasdien

Viešai aptariama, kad Haalandas per dieną gali suvartoti apie 6 000 kilokalorijų, tačiau pabrėžiama ne tik apimtis, bet ir produktų kokybė. Pasak įvairių interviu ir sporto žiniasklaidos aprašymų, jis vengia greitojo maisto ir itin perdirbtų produktų.

Raciono pagrindą sudaro baltymais ir gerosiomis riebalų rūgštimis turtingi produktai: jautienos kepsniai, žuvis, kiaušiniai, taip pat angliavandenių šaltiniai, pavyzdžiui, bulvės, bei riebalų šaltiniai, tokie kaip avokadai. Tai atitinka šiuolaikinę sporto mitybos kryptį, kur svarbiausia ne vien makroelementai, bet ir mikroelementų tankis.

Minima ir tai, kad futbolininkas didelį dėmesį skiria skysčių kokybei, naudoja vandens filtravimo sprendimus. Kai kuriose publikacijose aptariamas ir žalias pienas, tačiau medikai primena, kad neapdorotas pienas didina užkrečiamųjų ligų riziką, todėl daugelyje šalių rekomenduojama rinktis pasterizuotus produktus.

Miegas, šviesa ir atsistatymas

Ne mažiau svarbi dalis yra miegas ir cirkadinio ritmo disciplina. Haalandas, kaip skelbiama, riboja ekranų poveikį vakare ir naudoja specialius akinius, mažinančius mėlynos šviesos kiekį.

Miego tyrimų kryptis pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad vakarinė ryški šviesa gali trikdyti užmigimą ir miego kokybę, ypač jei ji ateina iš ekranų. Tačiau ekspertai pažymi, kad akiniai nėra stebuklas, o didžiausią įtaką dažniausiai daro reguliarus miego grafikas, vėlyvo kofeino atsisakymas ir ramesnės vakaro rutinos.

Rytinė šviesa taip pat minima kaip svarbi jo dienotvarkės dalis, nes ji padeda organizmui aiškiau atskirti dienos ir vakaro režimus. Tokia praktika plačiai aptariama ir sporto moksle, nes gali padėti stabilizuoti budrumą dieną ir lengviau pereiti į poilsį vakare.

Atsistatymo temoje dažnai minimos šaltos procedūros, įskaitant šaltas vonias ir krioterapiją. Moksliniai vertinimai rodo, kad šaltis gali sumažinti subjektyvų raumenų skausmingumą po krūvio, tačiau dėl ilgalaikio poveikio raumenų adaptacijai nuomonės skiriasi, todėl tokias priemones profesionalai paprastai taiko strategiškai.

Dar viena viešai aptariama jo rutinos dalis yra dėmesingumo meditacija ir kvėpavimo pratimai, siejami su emocine higiena ir koncentracija. Psichologinio pasirengimo metodai sporte seniai naudojami kaip būdas mažinti stresą ir gerinti sprendimų priėmimą, tačiau jų efektas labiausiai priklauso nuo nuoseklumo ir individualaus suderinamumo.

Galiausiai, Haalando pavyzdys dažnai pateikiamas kaip įrodymas, kad aukščiausiame lygyje rezultatus kuria ne viena detalė, o daugybės mažų įpročių suma. Vis dėlto sportininko režimas pritaikytas jo krūviui, sveikatai ir komandinei medicinai, todėl mėgėjams saugiausia pradėti nuo bazinių dalykų ir tik tada eksperimentuoti.

„Net ir veiksmingiausios sporto rutinos nėra universalios: tai, kas tinka elitiniam atletui, kitam gali būti per daug arba net žalinga“, – pabrėžia sporto medicinos specialistai.

Jei norisi perimti dalį tokių įpročių, svarbiausia tai daryti palaipsniui: susitvarkyti miego režimą, mažinti perdirbtą maistą, didinti baltymų ir daržovių kiekį, o dėl specifinių produktų ar ekstremalesnių atsistatymo priemonių pasitarti su profesionalais.