Juodos, įdubusios dėmės pomidorų apačioje dažnai išgąsdina net patyrusius daržininkus, tačiau daugeliu atvejų tai nėra infekcinė liga. Dažniausiai kaltas fiziologinis sutrikimas, susijęs ne su grybais ar bakterijomis, o su augalo mityba ir vandens režimu.
Toks pažeidimas vadinamas pomidorų viršūniniu puviniu. Iš pradžių vaisiaus gale atsiranda vandeningas ar šviesiai rusvas plotelis, vėliau jis tamsėja, kietėja ir didėja. Vėliau į pažeistą audinį gali patekti mikroorganizmai, todėl pomidoras ima greičiau pūti.
Kas iš tiesų sukelia dėmes?
Pagrindinė priežastis dažniausiai yra sutrikęs kalcio patekimas į sparčiai augančius vaisius. Svarbu tai, kad problema dažnai kyla net tada, kai dirvoje kalcio pakanka, tačiau augalas jo nespėja „atgabenti“ iki vaisių dėl netolygaus drėgmės režimo.
Dažnas scenarijus toks: kelias dienas dirva perdžiūsta, o po to augalai gausiai palaistomi. Staigūs drėgmės šuoliai trikdo vandens judėjimą augale, o kartu ir kalcio pernašą, todėl pirmieji vaisiai tampa labiausiai pažeidžiami.
Kada rizika didžiausia?
Viršūninis puvinys dažniausiai išryškėja vasaros viduryje, kai karšta ir dirva greitai netenka drėgmės. Didesnė rizika būna pomidorus auginant šiltnamyje ar vazonuose, nes ten substratas džiūsta sparčiau nei atvirame grunte.
Dažniau nukenčia ir veislės su pailgais vaisiais, pavyzdžiui, slyviniai pomidorai. Dėmės dažniausiai pasirodo ant pirmųjų derančių vaisių, tačiau nepalankiomis sąlygomis problema gali kartotis visą sezoną.
Ką daryti, kad neplistų?
Pažeistos dėmės neatsistato, todėl labiausiai apgadintus vaisius verta pašalinti, kad augalas energiją skirtų naujiems. Svarbiausias žingsnis yra pastovus laistymas mažesnėmis normomis, kad dirvos drėgmė būtų kuo tolygesnė, ypač per karščius.
Padeda ir dirvos mulčiavimas, nes jis sumažina vandens garavimą ir staigius drėgmės svyravimus. Taip pat verta vengti perteklinių azoto trąšų, kurios skatina labai spartų augimą, ir atsargiai dirbti prie šaknų, kad jų nepažeistumėte.
Jei situacija kartojasi, verta įvertinti dirvos reakciją ir druskingumą, nes netinkamas pH ar didesnis uždruskėjimas apsunkina maisto medžiagų pasisavinimą. Vien tik kalcio purškimai ant lapų ar vaisių dažnai neišsprendžia problemos, nes esmė paprastai yra ne kalcio trūkumas dirvoje, o jo pernašos sutrikimai augale.
Leave a Reply