Daugelis pastebi, kad plaukai prie sprando dažnai atrodo švelnesni ir labiau sudrėkinti, o viršutiniai greičiau praranda blizgesį ir ima sausėti. Nors priežiūros priemonės dažniausiai tepamos per visą ilgį, skirtumas išlieka dėl kasdienės aplinkos poveikio.
Viršutinė plaukų dalis nuolat gauna daugiau saulės, vėjo ir oro taršos, todėl jos žvyneliai greičiau pažeidžiami. Dėl to plaukai tampa šiurkštesni, labiau veliasi, o galiukai ima skilinėti, net jei priežiūros rutina atrodo tvarkinga.
Kas labiausiai kenkia viršutiniams plaukams?
Trichologė Olga Poniatowska pabrėžia, kad net trumpas išėjimas į lauką saulėtą dieną veikia plaukus panašiai kaip deginimasis. Ultravioletiniai spinduliai silpnina plauko struktūrą, blukina spalvą ir ilgainiui skatina lūžinėjimą.
„Kiekvienas išėjimas į lauką saulėtą dieną, net ir trumpam, plaukams prilygsta deginimuisi“, – sakė trichologė Olga Poniatowska.
Praktikoje tai reiškia, kad dažniau nukenčia būtent ta zona, kuri nėra pridengta: viršugalvis, sklastymas, viršutiniai sluoksniai. Spalvoti plaukai dažnai reaguoja dar greičiau, nes papildomai pažeistas jų apsauginis sluoksnis.
Kaip paprastai sumažinti žalą?
Efektyviausia priemonė kasdienai yra fizinė apsauga, ypač ilgiau būnant lauke: kepurė, skrybėlė ar skarelė. Jei nenorisi dengti galvos, verta rinktis plaukų priemones su UV filtrais, kurios padeda mažinti išsausėjimą ir spalvos blukimą.
Kasdienėje rutinoje svarbu nepamiršti kondicionieriaus ar kaukės per visą plaukų ilgį, o galiukams naudoti lengvą aliejuką. Taip pat rekomenduojama švelniai išdžiovinti galvos odą ir šaknis, nes drėgmė prie šaknų gali silpninti plaukus ir skatinti diskomfortą.
Jei plaukai dažnai formuojami karščiu, būtina naudoti termoapsaugą ant drėgnų plaukų. Reguliarus apsaugos derinimas su drėkinimu padeda suvienodinti plaukų išvaizdą, kad viršutiniai sluoksniai atrodytų tokie pat glotnūs kaip ir apatiniai.
Leave a Reply