Jei norisi, kad omletas būtų ne tik purus, bet ir turėtų traškų „akcentą“, išeitis gali būti visai paprasta – itališko stiliaus džiūvėsėliai.
Šis ingredientas dažniausiai naudojamas visai kitiems patiekalams: jis padeda sulaikyti drėgmę kukuliuose, sutirština padažus, o ant žuvies ar daržovių sukuria apetitišką plutelę.
Omlete džiūvėsėliai veikia panašiai: švelnius kiaušinius papildo traškumu, o skrudintas, šiek tiek „riešutinis“ skonis suteikia daugiau gylio net ir pačiam paprasčiausiam receptui.
Dar vienas privalumas – viskas nereikalauja daug pastangų: užtenka turėti džiūvėsėlių ir šiek tiek riebalų, pavyzdžiui, sviesto ar alyvuogių aliejaus.
Kaip džiūvėsėlius įmaišyti į omletą
Yra keli būdai, kaip juos panaudoti. Džiūvėsėlius galima berti ant viršaus – taip gausite ryškiausią traškumą.
Kitas variantas – įmaišyti džiūvėsėlius į plaktus kiaušinius. Tokiu atveju tekstūra bus minkštesnė ir puresnė, o pats traškumas – mažiau juntamas.
Kaip išgauti daugiau skonio
Kad skonis atsiskleistų labiau, džiūvėsėlius verta trumpai paskrudinti keptuvėje prieš pilant kiaušinius. Tam tinka sviestas arba alyvuogių aliejus.
Į džiūvėsėlius galima įmaišyti žolelių ir aromatinių priedų – pavyzdžiui, rozmarino, petražolių ar česnako. Norint aštresnio akcento, praverčia ir keli lašai aitriųjų padažų.
Traškią „plutelę“ galima suformuoti dviem būdais: džiūvėsėlius išimti iš keptuvės ir vėliau užbarstyti ant omleto, arba palikti keptuvės dugne, kad susidarytų traškus pagrindas.
Tinka ir pirktiniai, ir naminiai džiūvėsėliai
Galima naudoti parduotuvėje pirktus džiūvėsėlius, bet tiks ir naminiai, pagaminti iš likusios duonos. Paprasčiausia ją susmulkinti virtuviniu smulkintuvu.
Svarbi detalė – kuo stambesni trupiniai, tuo daugiau traškumo jie suteiks. O jei po ranka yra likusių džiūvėsėlių ir kiaušinių nuo mėsos apvoliojimo, kai kurie juos panaudoja būtent omletui.
Džiūvėsėlių idėja gali praversti ne tik omletui: jie tinka ir plaktiems kiaušiniams ar net keptiems kiaušiniams, kai norisi ryškesnės tekstūros.
Leave a Reply