Iki šiol daugelyje sodų kaip dekoratyvinis vijoklis sodintas apvalialapis celastris vis dažniau vadinamas problema, o ne puošmena. Europos Sąjungoje jis priskiriamas invazinėms svetimžemėms rūšims, keliančioms grėsmę biologinei įvairovei.
Šis vijoklis greitai auga, lengvai prisitaiko prie skurdesnės dirvos ir miesto sąlygų, todėl ilgą laiką buvo rekomenduojamas tvoroms ar pavėsinėms apželdinti. Tačiau būtent atsparumas ir agresyvus plitimas tapo pagrindine priežastimi, kodėl rūšis pateko į ribojamų augalų sąrašus.
Kodėl jis laikomas pavojingu?
Apvalialapis celastris apraizgo krūmus ir medžius, užstoja šviesą, didina apkrovą šakoms, o ilgainiui gali silpninti augalų augimą ar net juos pražudyti. Ypač rizikinga tai, kad sėklas platina paukščiai, todėl augalas iš sodų lengvai persikelia į miškus, parkus ir pakrūmes.
Tokiais atvejais jis konkuruoja su vietinėmis rūšimis, formuoja tankius sąžalynus ir keičia natūralių buveinių struktūrą. Būtent dėl poveikio ekosistemoms invazinės rūšys ES mastu reguliuojamos griežčiau, o atsakomybė tenka ir privatiems sklypų savininkams.
Ką reiškia 2027 metų terminas?
Nuo 2027 metų rugpjūčio 2 dienos visoje Europos Sąjungoje apvalialapiam celastriui turi būti taikomas visiškas ribojimas: jo nebegalima laikyti, auginti, dauginti, perkelti ar platinti. Praktikoje tai reiškia, kad augalas turi būti pašalintas iš privačių valdų ir viešųjų erdvių.
Nacionaliniuose teisės aktuose už invazinių rūšių reikalavimų nepaisymą gali būti numatytos didelės baudos. Sankcijų dydžiai dažniausiai griežčiausi taikomi komerciniam platinimui, tačiau rizika išlieka ir pavieniams sklypų savininkams, jei nustatomas draudžiamų rūšių laikymas ar platinimas.
Kaip jį šalinti, kad neatsinaujintų?
Vien nupjauti ūglius dažniausiai nepakanka, nes augalas gali atželti iš šaknų ir likusių stiebų dalių. Veiksmingiausia strategija yra pašalinti kuo didesnę šaknų sistemos dalį ir kelis sezonus stebėti, ar neatsiranda atžalų.
Pašalintų dalių nereikėtų kompostuoti, nes kai kurios augalo dalys ar sėklos gali išlikti gyvybingos ir vėliau vėl išplisti. Saugiausia žaliąsias atliekas tvarkyti taip, kaip numato savivaldybės taisyklės, kad jos nepatektų į aplinką.
Jei norisi greito žalio „ekrano“ ant tvoros, verta rinktis neinvazinius vijoklius, kurie nedaro žalos vietinėms buveinėms. Tokia alternatyva leidžia išlaikyti želdynų estetiką ir kartu sumažinti teisinę bei ekologinę riziką.
Leave a Reply