Ar mėsos valgymas gali padidinti tikimybę sulaukti 100 metų? Nauja analizė, publikuota mokslo žurnale The American Journal of Clinical Nutrition, parodė, kad atsakymas priklauso nuo vieno labai konkretaus veiksnio – kūno masės.
Tyrėjai rėmėsi Chinese Longitudinal Healthy Longevity Survey duomenimis ir analizavo 5 203 Kinijoje gyvenusių 80 metų ir vyresnių žmonių mitybą bei išgyvenamumą iki 2018 metų. Stebėjimo laikotarpiu 1 459 dalyviai sulaukė 100 metų, o 3 744 mirė anksčiau.
Mėsos pranašumas išryškėjo tik vienai grupei
Dalyviai buvo suskirstyti į valgančius mėsą ir besilaikančius vegetariškos mitybos. Į vegetarišką grupę šiame tyrime pateko ir veganai, peskatarai, taip pat vartojantys kiaušinius bei pieno produktus.
Bendrai vertinant visą imtį, vegetariškos mitybos laikęsi senjorai turėjo apie 19 proc. mažesnę tikimybę sulaukti 100 metų nei valgantys mėsą. Tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas atsirado tik tada, kai buvo įvertinta kūno masė.
Ryškiausia sąsaja nustatyta tarp itin liesų senjorų, kurių kūno masės indeksas buvo mažesnis nei 18,5. Tarp dalyvių, kurių kūno masės indeksas buvo 18,5 ar didesnis, panašios priklausomybės nebuvo, o peskatarų bei vartojančių kiaušinius ir pieno produktus grupėse ryškaus efekto taip pat nefiksuota.
Kodėl vyresniame amžiuje svarbi energija ir baltymai
Labai vyresniame amžiuje problema dažnai tampa ne kalorijų perteklius, o jų trūkumas. Apetitas gali mažėti, o valgyti trukdo dantų problemos, rijimo sutrikimai, lėtinės ligos, vaistai bei suprastėję skonio ir kvapo pojūčiai.
Tokiomis sąlygomis tampa sunkiau surinkti pakankamai energijos, baltymų, vitaminų ir mineralų. Per maža energijos ir baltymų pasiūla siejama su raumenų nykimu, silpnumu ir sudėtingesniu atsistatymu po ligų.
Nors per mažas svoris nebūtinai reiškia prastą mitybą, jis gali būti vienas iš įspėjamųjų ženklų. Pasaulio sveikatos organizacija nepakankamą svorį ir maistinių medžiagų trūkumus priskiria nepakankamos mitybos formoms.
Ką iš tiesų reiškia tyrimo rezultatai
Mėsa yra koncentruotas visavertis baltymų šaltinis, be to, joje gausu vitamino B12, geležies ir cinko. Žmogui, kurio apetitas mažas, tokie produktai kartais leidžia paprasčiau padengti mitybinius poreikius, tačiau tai nereiškia, kad būtent mėsa tiesiogiai prailgina gyvenimą.
Tyrimas buvo stebimasis, todėl jis parodo ryšį, bet neįrodo priežasties. Mėsos vartojimas galėjo būti ne ilgaamžiškumo priežastis, o platesnio paveikslo dalis, pavyzdžiui, geresnio apetito, didesnio fizinio pajėgumo ar lengvesnės prieigos prie įvairaus maisto.
Rezultatus taip pat reikia vertinti atsargiai dėl specifinės tiriamosios grupės: tai buvo Kinijoje gyvenantys 80 metų ir vyresni žmonės. Šių išvadų negalima automatiškai taikyti jaunesniems ar laikyti raginimu didinti mėsos vartojimą, juolab kad nebuvo atsakyta, kokios rūšies ir kiek mėsos galėtų būti reikšminga.
Specialistai pabrėžia, kad vyresniame amžiuje svarbiausia ne mitybos etiketė, o ar racionas atitinka konkretaus žmogaus poreikius. Europos klinikinės mitybos ir metabolizmo draugijos gairėse dažnai akcentuojama, kad vyresniems žmonėms paprastai rekomenduojama suvartoti ne mažiau kaip 1 gramą baltymų kilogramui kūno masės per dieną, o sergant ar esant nepakankamai mitybai poreikis gali būti didesnis.
Baltymų galima gauti ne tik iš mėsos, bet ir iš žuvies, kiaušinių, pieno produktų, ankštinių, sojos bei riešutų. Jei senjoras netenka svorio, prastėja apetitas ar stiprėja silpnumas, saugiausias žingsnis yra individuali gydytojo ar dietologo konsultacija.
Leave a Reply