Sam Bankman-Fried kreipėsi į JAV Aukščiausiąjį Teismą: siekia panaikinti nuosprendį ir 10 mlrd. eurų konfiskavimą

Buvęs kriptovaliutų biržos FTX vadovas ir vienas jos įkūrėjų Samas Bankmanas-Friedas pateikė prašymą JAV Aukščiausiajam Teismui peržiūrėti jo baudžiamąją bylą. Jis siekia, kad būtų panaikintas sukčiavimo nuosprendis ir maždaug 10 mlrd. eurų turto konfiskavimas, paskirtas kartu su bausme.

S. Bankmanas-Friedas atlieka 25 metų laisvės atėmimo bausmę po to, kai prisiekusieji jį pripažino kaltu dėl sukčiavimo, sąmokslo ir pinigų plovimo. Bylos esmė buvo kaltinimai, kad klientų lėšos buvo neteisėtai panaudotos susijusios prekybos bendrovės „Alameda Research“ finansavimui ir rizikingiems sandoriams, o investuotojams bei kreditoriams teikta klaidinanti informacija.

Prašyme Aukščiausiajam Teismui buvęs FTX vadovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas esą apribojo gynybos galimybes pateikti įrodymus apie tai, jog įmonių grupė turėjo pakankamai turto galutiniam atsiskaitymui. Jo argumentas remiasi teiginiu, kad nemokumas buvo laikinas, o vėliau klientai buvo kompensuoti, kai restruktūrizavimo procesas leido grąžinti lėšas.

„Teismas leido kaltinimui remtis dideliais klientų praradimais, bet apribojo gynybos galimybę parodyti, kad atsiskaitymas vėliau įvyko“, – teigiama pareiškime.

Kitas svarbus skundo aspektas susijęs su konfiskavimo suma: S. Bankmanas-Friedas tvirtina, kad maždaug 10 mlrd. eurų dydžio konfiskavimas gali prieštarauti JAV Konstitucijos 8-ajai pataisai, draudžiančiai perteklines baudas. Tokie argumentai paprastai vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos mastą, žalos pobūdį ir tai, kaip skaičiuojama neteisėtai gauta nauda.

Tuo pat metu ši byla yra įdomi ir platesniame kontekste: JAV teismuose pastaraisiais metais ryškėja praktika, kad sukčiavimo bylose akcentuojamas ne vien realus finansinis nuostolis, bet ir apgaulės būdu gautas sutikimas ar klaidinantis informacijos pateikimas. Būtent dėl šios krypties gynyba siekia, kad Aukščiausiasis Teismas aiškiau apibrėžtų, kada ir kokia apimtimi galima remtis vėlesnio atsiskaitymo faktu bei kaip tokie duomenys turi būti vertinami prisiekusiųjų.

Ar Aukščiausiasis Teismas priims bylą nagrinėti, paaiškės vėliau. Tokiais atvejais teismas paprastai atrenka nedidelę dalį prašymų, todėl sprendimas dėl priėmimo dažnai tampa ne mažiau svarbus nei galutinė nutartis.