Tibeto ledynas slepia 128 tūkst. metų paslaptį: mokslininkai rado neįtikėtiną klimato įrašą

Vienas seniausių kalnų ledo archyvų

Šiaurės vakarų Tibeto plokščiakalnyje esanti Guliya ledo kepurė mokslininkams tapo išskirtiniu klimato archyvu. Nauja analizė rodo, kad giliausiuose sluoksniuose gali slypėti daugiau kaip 128 tūkstančių metų senumo ledas, išsaugojęs labai seną atmosferos ir aplinkos „parašą“.

Toks amžius kalnų ledynams yra itin retas, nes jie jautresni šiltėjimui nei poliariniai ledynai. Jei datavimas pasitvirtins, Guliya būtų vienas svarbiausių nepoliarinių taškų, leidžiančių atsekti klimato kaitos eigą per ištisus ledynmečių ir tarpledynmečių ciklus.

Kodėl du gręžiniai pakeitė vaizdą

Esminiu argumentu tapo dviejų ledo gręžinių palyginimas: vienas išgręžtas 1992 metais, kitas – 2015 metais. Nors juos skiria daugiau nei du dešimtmečiai, abiejuose aptikti panašūs deguonies izotopų signalai, kurie padeda spręsti apie praeities temperatūrą ir kritulių režimą.

Toks sutapimas svarbus todėl, kad mažina riziką, jog rezultatus iškreipė lokali vieno gręžinio specifika. Kitaip tariant, panašūs „piešiniai“ dviejose skirtingu metu paimtose šerdyse rodo, kad klimato signalas yra pakankamai stabilus ir pakartojamas.

Kaip datuojamas labai senas ledas

Nustatyti tokio senumo ledo amžių sudėtinga, todėl tyrėjai rėmėsi keliais nepriklausomais metodais. Buvo pasitelkti radioaktyvieji izotopai, tarp jų berilis ir chloras, kurių skilimo sparta leidžia vertinti laiko tėkmę natūraliame archyve.

Šerdyse taip pat ieškota vadinamojo Lašampo įvykio pėdsakų – ryškaus Žemės magnetinio lauko sutrikimo, įvykusio prieš daugiau kaip 41 tūkstantį metų. Šis įvykis veikia kaip patikimas chronologinis „žymeklis“, padedantis sudėlioti sluoksnius į laiko juostą.

Papildomai duomenys sulyginti su kitais regioniniais įrašais, pavyzdžiui, izotopų signalais iš Tibeto plokščiakalnio urvų nuogulų. Skirtingų šaltinių sutapimai didina tikimybę, kad Guliya lede išties užfiksuotas labai ilgas, toli į praeitį siekiantis klimato pasakojimas.

Ką gali papasakoti ledo šerdys

Ledo šerdys klimatologams yra tarsi laiko kapsulės: kasmet kaupdamasis sniegas virsta ledu ir „užrakina“ ore buvusias daleles, dulkes, cheminius junginius bei dujas. Iš jų galima spręsti apie seną atmosferos sudėtį, vulkaninius išsiveržimus, dykumėjimo epizodus ar kritulių kilmę.

Ypač vertinga tai, kad kalnų regionuose tokie ilgi įrašai beveik neišlikę. Palyginimui, kai kuriuose Andų gręžiniuose aptinkamas maždaug iki 30 tūkstančių metų siekiantis įrašas, o Guliya atveju galimas amžius peržengtų 100 tūkstančių metų ribą.

Tokie duomenys gali padėti tiksliau suprasti, kada prasidėdavo ir baigdavosi intensyvaus apledėjimo laikotarpiai, kaip greitai kito regioninis klimatas ir kaip į natūralius svyravimus reagavo ledynai. Tai ypač aktualu šiandien, kai dėl spartaus šiltėjimo kalnų ledynai traukiasi, o kartu nyksta ir jų saugomas istorinis klimato įrašas.

Jei tolesni tyrimai patvirtins siūlomą chronologiją, Guliya taps vienu reikšmingiausių pasaulio kalnų klimato archyvų. Tai suteiktų mokslui retesnę galimybę palyginti skirtingų Žemės regionų klimato raidą ir geriau įvertinti dabartinių pokyčių mastą ilgalaikėje perspektyvoje.