Visų Šventųjų ir Vėlinių laikotarpiu kapinėse tradiciškai suintensyvėja žvakių ir žibintų pirkimas, o didžiausias pardavimų pikas paprastai fiksuojamas spalio mėnesį. Prekybininkai atkreipia dėmesį, kad per šį laiką nuperkama didžioji dalis metinio kiekio, todėl lentynos pildomos iš anksto.
Skaičiuojama, kad Lenkijoje kasmet parduodama apie 300 mln. kapinių žvakių, o gyventojų išlaidos viršija 700 mln. zlotų, tai yra apie 160 mln. eurų. Šie skaičiai rodo ne tik tradicijos mastą, bet ir didelį sezoniškumą, kuris kasmet daro įtaką kainoms bei pasiūlai.
Pastaraisiais metais ryškėja pokytis: auga elektrinių ir ypač saulės energija įkraunamų žibintų dalis. Prekybininkai tai sieja su patogumu, ilgesniu švietimo laiku ir noru rečiau grįžti keisti įdėklus, ypač kai kapai lankomi retai.
Vis dėlto daliai žmonių svarbiausias lieka gyvos liepsnos simbolis, siejamas su malda ir prisiminimu. Būtent todėl dvasininkai vis dažniau ragina atkreipti dėmesį ne tik į estetiką, bet ir į tai, ką žvakės reiškia vėliau, kai tampa atliekomis.
Kunigai viešai yra pabrėžę, kad ant kapų statomi žibintai neturėtų būti dekoruoti religiniais simboliais, nes pasibaigus naudojimui jie atsiduria šiukšliadėžėje. Toks argumentas grindžiamas pagarba sakraliems ženklams ir praktiniu klausimu, kas nutinka daiktui, kai jis tampa atlieka.
„Manau, kad žvakės, kurias statome ant kapų, neturėtų turėti religinių simbolių, nes vėliau jos išmetamos į šiukšles“, – sakė kunigas Januszas Chyła.
Kitas akcentas yra aplinkosauga: raginama mažinti plastiko kiekį ir vengti stipriai rūkančių, prastos kokybės įdėklų. Bažnytinės bendruomenės ne kartą priminė, kad pakanka vienos žvakės ir maldos, o masinis deginimas nei pakeičia, nei sustiprina maldos prasmę.
„Degamos žvakės neturi būti masiškai rūkančios. Tai maldos ženklas už mirusiuosius, bet jos nepakeičia“, – teigiama dvasininkų kreipimuose.
Praktiškai pirkėjams patariama vertinti ne vien kainą: svarbi žvakės kokybė, galimybė pakartotinai naudoti korpusą, stiklo ir plastiko dalys bei rūšiavimas. Kuo daugiau vienkartinių detalių ir mišrių medžiagų, tuo didesnė tikimybė, kad viskas keliaus į mišrių atliekų srautą.
Kainos prieš Visų Šventųjų laikotarpį paprastai svyruoja plačiai, priklausomai nuo dydžio ir technologijos. Paprasčiausi parafino įdėklai Lenkijoje kainuoja maždaug 0,50–1,40 euro, o didesni žibintai dažniausiai atsieina apie 1,60–3,50 euro už vienetą.
Saulės energija įkraunami įdėklai ir žibintai paprastai brangesni: įdėklai dažnai kainuoja nuo maždaug 2,30 euro, o dekoratyviniai saulės žibintai gali siekti apie 25–70 eurų. Jų privalumas tas, kad, priklausomai nuo akumuliatoriaus ir panelės kokybės, jie gali tarnauti kelis sezonus, tačiau ilgaamžiškumas labai nevienodas.
Alternatyva ieškantiems kompromiso tarp kainos ir patogumo yra LED įdėklai su baterijomis, kurių kainos dažnai prasideda maždaug nuo 1,20–1,90 euro. Švietimo trukmė labiausiai priklauso nuo baterijų tipo, mirksėjimo režimo ir oro temperatūros, todėl realus rezultatas gali skirtis kelis kartus.
Šventiniu laikotarpiu vis dažniau keliama ir bendra kapinių taršos problema, kai po lapkričio pradžios susidaro dideli kiekiai stiklo, plastiko ir vaško atliekų. Todėl atsakingesnis pasirinkimas dažniausiai reiškia mažiau vienkartinių dekoracijų, tvirtesnį žibinto korpusą ir aiškų planą, kur ir kaip jis bus utilizuojamas.
Leave a Reply