Nauji bendrieji planai užkirto kelią namų statyboms: skundų daugėja, teismai dažnai stoja savivaldybių pusėn

Kas pasikeitė dėl bendrųjų planų

Nuo rugsėjo 1 dienos savivaldybėse pradėti taikyti bendrieji planai, pakeitę iki tol galiojusius teritorijų planavimo dokumentus. Jų nuostatos tampa atskaitos tašku tiek rengiant detalesnius planus, tiek sprendžiant, ar konkrečiam sklypui gali būti taikomos statybų galimybės.

Praktikoje daliai gyventojų tai reiškia netikėtą ribojimą: sklypai, kurie ilgą laiką buvo laikomi tinkamais gyvenamajai statybai, naujuose dokumentuose patenka į zonas, kur nauja statyba neleidžiama. Dėl to daugėja skundų, o konfliktas tarp savininkų ir savivaldybių ryškėja.

Kodėl kai kuriuose sklypuose statybos nebeleidžiamos

Planavimo reformoje numatyta, kad sprendimai dėl statybos galimybių turi atitikti bendrojo plano logiką. Jei sklypas nepatenka į teritorijas, kuriose leidžiama plėtra ar užstatymo papildymas, sprendimai dėl naujos statybos gali būti neigiami.

Dalies savivaldybių jau patvirtintuose bendruosiuose planuose kai kurie sklypai priskiriami atviroms teritorijoms, kuriose naujas užstatymas ribojamas. Sklypų savininkai tai vertina kaip per griežtą planavimo diskrecijos taikymą ir teigia, kad kai kuriais atvejais ribos peržengiamos.

Teismų praktika kol kas palanki savivaldybėms

Administraciniuose teismuose daugėja bylų, kuriose ginčijami bendrųjų planų sprendiniai, užkertantys kelią statyboms. Tačiau pirmieji sprendimai dažniausiai nepalankūs pareiškėjams: skundai atmetami arba atsisakoma juos nagrinėti dėl procesinių priežasčių.

Kol kas viešai aptariamose bylose nefiksuojama atvejų, kad bendrasis planas būtų pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad savininkui nepalankiai pakeistas sklypo statusas. Tai siunčia signalą, kad teismai savivaldybių planavimo sprendimus linkę vertinti kaip teisėtą viešojo intereso įgyvendinimą, jei laikomasi procedūrų.

„Savininkai tikina, kad kai kuriais atvejais savivaldybės peržengė planavimo ribas, o sprendiniai primena administracinę savivalę“, – teigiama sklypų savininkų argumentuose, cituojamuose viešojoje erdvėje.

Didesnės reikšmės precedentu gali tapti 2026 metų spalio 28 dieną numatytas Lietuvos atitikmens Lenkijoje aukščiausios instancijos administracinio teismo nagrinėjimas, kai bus vertinama pirmoji kasacinė byla, susijusi su bendrojo plano sprendiniais. Tokie išaiškinimai paprastai suvienodina praktiką ir parodo, kiek plačiai savivaldybės gali riboti statybas, remdamosi bendraisiais planais.

Kol laukiama aukštesnių instancijų išaiškinimų, ekspertai gyventojams paprastai rekomenduoja atidžiai tikrinti sklypo priskyrimą zonoms, sekti savivaldybių viešinimo procedūras ir, jei reikia, kreiptis dėl sprendinių ginčijimo per nustatytus terminus. Nuo dokumentų įsigaliojimo ir tinkamai atliktų procedūrų dažnai priklauso, ar skundas apskritai bus nagrinėjamas iš esmės.