Boostas trumpas, laukimas ilgas
Atnaujinto „Tesla“ „Roadster“ versijoje su papildomais reaktyviniais purkštukais pagreitis trunka vos kelias sekundes, tačiau suslėgtų dujų papildymas kol kas užima gerokai daugiau laiko. „Top Gear“ vaizdo įraše „Tesla“ automobilių inžinerijos viceprezidentas Larsas Moravy teigė, kad vadinamasis „Thrust“ režimas suteikia maždaug penkių sekundžių postūmį.
Pasak jo, po tokio spurto sistemai reikia papildymo iš išorinio aukšto slėgio azoto šaltinio. Dabartinis pildymo procesas trunka nuo dviejų iki šešių valandų, o „Tesla“ tikslas šį laiką sutrumpinti iki mažiau nei 30 minučių.
Kaip veikia azoto purkštukai
„Roadster“ purkštukai priskiriami vadinamiesiems šaltiesiems reaktyviniams varikliams, kai įkaitintas kuras nedeginamas, o impulsas sukuriamas išleidžiant suslėgtas dujas. Toks sprendimas teoriškai leidžia pridėti pagreitį nepriklausomai nuo padangų sukibimo ribų, nes dalis impulso sukuriama ne per ratų trintį su danga.
„Tesla“ rezervacijų puslapyje nurodomos kelios komplektacijos, tarp jų „Performance“, „Thrust“ ir riboto prieinamumo „Rocket“. Skelbiama, kad jos naudoja ir elektrinius ventiliatorius prispaudžiamajai jėgai didinti, tačiau purkštukų sistema yra atskira ir paremta suslėgtomis dujomis.
Skirtingos versijos, skirtingi kompromisai
L. Moravy aiškino, kad „Thrust“ versijoje naudojamas apie 200 litrų talpos slėginis bakas, o tai reiškia neišvengiamą vietos salone ar bagažinėje kompromisą. Skelbiama, kad papildoma įranga montuojama už keleivių skyriaus ir užima dalį erdvės, kuri kitu atveju būtų skirta daiktams.
Tuo metu „Rocket“ versijai priskiriamas dar didesnis sprendimas: papildomas maždaug 400 litrų slėginis indas, kuris, pasak pateikiamų detalių, pakeistų keleivio vietą. Taip automobilis virstų vienviečiu, o bendra talpa esą siektų apie 600 litrų.
Neaiškumai dėl pildymo ir „savaiminio“ papildymo pažadų
Kol kas lieka atviras klausimas, kaip realiame naudojime būtų užtikrinamas toks azoto pildymas ir kokia infrastruktūra tam reikalinga. „Top Gear“ medžiagoje kalbama apie prijungimą prie išorinio aukšto slėgio azoto šaltinio, o tai primena pramoninę įrangą, kuri įprastai nėra pasiekiama kasdieniam vairuotojui.
Tuo pat metu Elonas Muskas yra užsiminęs apie idėją, kad automobilis ateityje galėtų papildyti talpas savarankiškai, naudodamas orą, tačiau „Tesla“ dar nepateikė aiškaus techninio paaiškinimo, kaip tai derėtų su azoto sistema. Dėl to kyla rizika, kad dalis deklaruojamų galimybių priklausys nuo dar kuriamų sprendimų ir galutinės serijinės komplektacijos.
Elektriniai prispaudžiamąją jėgą kuriantys ventiliatoriai, apie kuriuos taip pat kalbama „Roadster“ kontekste, veikia kitu principu ir maitinami iš baterijos. Tai reiškia, kad sukibimą didinanti sistema teoriškai galėtų veikti ir tuomet, kai suslėgtų dujų atsargos purkštukams baigiasi, tačiau kiek laiko būtų įmanoma kartoti ekstremalius triukus ir kokie būtų realūs apribojimai, kol kas neatskleidžiama.
Leave a Reply