Argentinos pakrantės gelmėse mokslininkai užfiksavo vieną rečiausių jūrų reginių: milžinišką vadinamąją vaiduoklio medūzą, kurią lydėjo būrys jaunų žuvų. Vaizdus nufilmavo nuotoliniu būdu valdoma povandeninė transporto priemonė, tyrėjams neriant į prieblandos zoną.
Kalbama apie rūšį Stygiomedusa gigantea, laikomą viena didžiausių medūzų pasaulyje. Jos varpas gali siekti daugiau nei 1 metro skersmenį, o keturios ilgos, kaspinus primenančios burninės ataugos užauga iki daugiau nei 10 metrų.
Nors gyvūnas įspūdingo dydžio, žmonės jį pamato itin retai, nes ši medūza dažniausiai gyvena vidutinių gelmių vandenyse. Tyrėjai nurodo, kad nuo pirmojo aprašymo XIX amžiaus pabaigoje pasaulyje fiksuota mažiau nei apie 120 patikimų stebėjimų.
Netikėta palyda prieblandos zonoje
Nardymo metu maždaug 250 metrų gylyje mokslininkai pastebėjo lėtai pulsuojančią medūzą ir apie 19 mažų melsvai pilkų žuvų. Tai buvo jaunosios vairžuvės, plaukiojusios po medūzos „varpu“ ir tarp ilgų jos ataugų.
Tyrėjų vertinimu, toks elgesys gali būti išlikimo strategija: atviroje vandens storymėje jaunikliai ypač pažeidžiami plėšrūnų. Didelis želė pavidalo kūnas ir ilgos ataugos gali veikti kaip judanti priedanga, apsunkinanti plėšrūnų ataką.
Medūzos dažnai siejamos su skaudžiais nudegimais, tačiau apie šią rūšį nėra aiškių įrodymų, kad ji būtų pavojinga žmogui. Vis dėlto net ir silpnesnis geluonis ar vien jos dydis gali atgrasyti dalį plėšrūnų, todėl jaunos žuvys gali „slėptis“ vien dėl mažesnės rizikos.
Ar tai partnerystė, ar išnaudojimas?
Vaizdo medžiagoje matyti, kad viena žuvis lyg ir lesa kažką nuo medūzos ataugos. Mokslininkai neatmeta kelių versijų: žuvys galėjo rinkti parazitus, maitintis smulkiais organizmais nuo paviršiaus, pasisavinti medūzos sugautą grobį arba net krimsti pačios medūzos audinius.
Toks ryšys gali būti nuo abipusiai naudingo iki vienpusiško. Kai kuriais atvejais žuvys, gyvendamos šalia medūzų, padeda šeimininkui atsikratyti parazitų, o mainais gauna maisto ir apsaugą, tačiau šįkart aiškių įrodymų, kad medūza gautų naudą, kol kas nėra.
Įdomu ir tai, kad mokslininkai šį žuvų ir milžiniškos vaiduoklio medūzos ryšį įtarė jau kelis dešimtmečius. Dar 1973 metais panašios rūšys buvo aptiktos kartu traluose Šiaurės Atlante, tačiau tuomet nebuvo galimybės patvirtinti jų elgesio natūralioje aplinkoje.
Kodėl tokių atradimų daugėja
Pastaraisiais metais retų gelmių gyvūnų stebėjimų daugėja dėl sparčiai tobulėjančių nuotoliniu būdu valdomų robotų, galinčių ilgai dirbti ten, kur žmogui būtų sudėtinga ir pavojinga. Skirtingai nei tralavimas, tokie prietaisai leidžia pamatyti gyvūnus gyvus ir jų natūralius ryšius.
Šis konkretus stebėjimas atliktas ekspedicijoje, kurios metu gelmių ekosistemos Argentinos šelfo zonoje buvo tirtos sistemingai. Tyrėjai pažymi, kad tokie vaizdai padeda kelti naujas hipotezes apie gelmių rūšių gyvenimo istoriją ir tai, kaip įvairiose vietose gali kisti skirtingų rūšių „sąjungos“.
Mokslininkai pabrėžia, kad lieka neatsakytas esminis klausimas: ar žuvys medūzą naudoja tik kaip prieglobstį, ar ryšys apima ir mitybinius, galbūt net abipusiai naudingus elementus. Vis dėlto pats faktas, kad būrys jauniklių gali keliauti su tokia reta milžine, laikomas svarbiu įrodymu, ilgai trūkusiu gelmių ekologijos dėlionėje.
Leave a Reply