Artėjant Vėlinėms chrizantemos tampa dažniausiu pasirinkimu kapų puošybai, tačiau būtent tada orai dažnai pateikia nemalonių staigmenų. Net viena šaltesnė naktis gali pažeisti žiedus ir pumpurus, o ryte augalas jau atrodo parudavęs ir pavargęs.
Didžiausia rizika chrizantemoms kyla ne tik dėl šalčio, bet ir dėl vėjo bei staigių temperatūros svyravimų. Smulkiažiedės chrizantemos paprastai atsparesnės, tačiau ir jos vazone greitai atšąla, nes šaknys mažame žemės kiekyje reaguoja greičiau nei grunte.
Norint, kad vazoninės chrizantemos kapinėse išsilaikytų ilgiau, pirmiausia verta parinkti kuo šviesesnę ir nuo vėjo apsaugotą vietą. Taip pat svarbu reguliariai patikrinti žemės drėgmę, nes perdžiūvęs arba permirkęs substratas augalą silpnina.
Pagrindinis triukas – izoliuoti vazoną
Vienas paprasčiausių būdų apsaugoti chrizantemas nuo šalčio yra atskirti vazoną nuo įšalusio akmens ar šalto pagrindo. Tam pakanka vazoną pastatyti ant putplasčio gabalo, kuris sukuria šiluminę izoliaciją ir sumažina šaknų peršalimo riziką.
Putplastį verta iškirpti šiek tiek didesnį nei vazono dugnas, kad stabiliai laikytųsi ir nepaslinktų nuo vėjo. Šis sprendimas ypač naudingas, kai chrizantemos statomos ant akmens plokščių, bortelių ar kitų greitai atšąlančių paviršių.
Ką daryti, jei prognozuojamos šalnos?
Jei naktimis žadamos šalnos, augalą galima papildomai pridengti balta agroplėvele, kuri praleidžia šviesą ir orą, bet sumažina vėjo ir šalčio poveikį. Priklausomai nuo atšalimo, augalą galima apvynioti 2–3 sluoksniais, stengiantis nepažeisti trapiausių žiedų.
Ne mažiau svarbi ir drėgmės kontrolė, nes per didelis vandens kiekis vazone atšalus orams skatina šaknų pažeidimus. Žemė turi būti tolygiai drėgna, o vanduo neturi kauptis vazono dugne.
Priežiūrą galima sustiprinti plonu mulčo sluoksniu, pavyzdžiui, užbėrus smulkintos žievės ant žemės paviršiaus. Tai padeda lėčiau išgaruoti drėgmei ir sušvelnina staigius temperatūros pokyčius, todėl chrizantemos ilgiau išlieka dekoratyvios.
Leave a Reply