Gruntavimas dažnai laikomas smulkmena, tačiau būtent ši stadija lemia, ar dažai laikysis tvirtai, ar po kelių savaičių pradės luptis, dėmėti ar šerpetoti. Specialistai pabrėžia, kad gruntas sumažina sienos įgeriamumą, sutvirtina pagrindą ir pagerina sukibimą su dažais ar klijais.
Dažniausia problema kyla tada, kai gruntas naudojamas netinkamai: užtepama per daug, paliekami nubėgimai arba dengiama ant dulkių. Tokiais atvejais vietoje sutvirtinto pagrindo susidaro slidus ar trapus tarpsluoksnis, prie kurio apdaila kimba prasčiau.
Kada gruntavimas būtinas?
Gruntavimas ypač reikalingas naujai įrengtoms, labai įgeriančioms sienoms, pavyzdžiui, ant tinko, glaisto ar gipso kartono. Be grunto dažai gali būti sugeriami netolygiai, todėl matysis dryžiai, skirtingas blizgumas ir padidės dažų sąnaudos.
Taip pat verta gruntuoti, jei paviršius silpnas, byrantis ar dulka po šlifavimo. Tokiu atveju gruntas veikia kaip sutvirtinantis sluoksnis, padedantis išvengti situacijos, kai dažų plėvelė „atsiklijuoja“ kartu su smulkiomis pagrindo dalelėmis.
Kada galima apsieiti be grunto?
Jei sena dažų danga tvirta, nesidulka ir sienos įgeriamumas akivaizdžiai nepadidėjęs, gruntavimas ne visada būtinas. Tokiu atveju svarbiausia kruopščiai nuplauti paviršių, pašalinti riebias dėmes ir leisti sienai visiškai išdžiūti.
Greitas būdas įvertinti senos dangos tvirtumą yra dažytojų naudojamas lipnios juostos testas. Ant sienos prispausta ir staigiai nuplėšta dažymo juosta parodo, ar danga nesilupa: jei ant juostos nelieka dažų pėdsakų, dažniausiai galima dažyti tiesiai.
Kaip pasirinkti tinkamą gruntą?
Grunto pasirinkimas turi priklausyti nuo pagrindo tipo, o ne nuo įpročio ar kainos. Įgeriančioms ir dulkėjančioms sienoms dažniausiai naudojamas giliai įsigeriantis gruntas, kuris sutvirtina medžiagos struktūrą iš vidaus ir suvienodina įgeriamumą.
Lygiems, mažai įgeriantiems paviršiams, pavyzdžiui, tankiam betonui ar gelžbetoniui, dažniau reikalingas sukibimą didinantis gruntas su kvarciniu užpildu. Jis suteikia šiurkštumo, kad dažų sluoksnis ar kitos apdailos medžiagos turėtų prie ko „įsikabinti“.
Jeigu tikslas yra uždengti tamsią spalvą ir suvienodinti foną prieš dažymą, praktiškas sprendimas gali būti dengiantys gruntiniai dažai. Toks variantas ypač pasiteisina, kai pereinama nuo intensyvios spalvos prie šviesios ir norima sumažinti galutinės dangos sluoksnių skaičių.
Dažniausios klaidos, dėl kurių teks perdažyti
Viena dažniausių klaidų yra per didelis grunto kiekis, kai galvojama, kad daugiau reiškia geriau. Per storas sluoksnis gali sudaryti slidžią plėvelę, o tuomet dažai prastai sukimba ir vėliau gali luptis.
Ne mažiau pavojinga gruntuoti neparuoštą sieną, ant kurios liko dulkės po šlifavimo ar riebūs nešvarumai. Tokiu atveju gruntas „suriša“ ne pagrindą, o purvą, todėl susidaro silpnas sluoksnis, kuris gali atsiskirti kartu su naujais dažais.
Dar viena klaida yra gruntavimas ant dar neišdžiūvusio tinko ar glaisto. Uždarius drėgmę sienoje padidėja rizika, kad apdaila pūsis, atšoks, o drėgnose vietose ilgainiui gali atsirasti pelėsis.
Problemų sukelia ir netinkamas produkto pasirinkimas, pavyzdžiui, giliai įsigeriantis gruntas naudojamas ant lygaus, neįgeriančio betono. Taip pat svarbu gruntą gerai išmaišyti ir dengti tolygiai, kad neliktų nubėgimų, kurie vėliau matysis kaip dėmės ar dryžiai.
Leave a Reply