Rudenį sugrėbti medžių lapai daugeliui tampa atliekų krūva, tačiau iš jų galima pasigaminti vadinamąją lapinę žemę. Tai iš lėtai suyrančių lapų susiformavęs purus, tamsus substratas, vertinamas dėl gebėjimo pagerinti dirvožemio struktūrą. Svarbiausia suprasti, kad tai nėra pilnavertė universali žemė su daug maisto medžiagų.
Lapai dažniausiai skyla lėčiau nei įprastas kompostas, nes procesą daugiausia „vairuoja“ grybai, o krūva paprastai neįkaista taip stipriai kaip karštas kompostavimas. Dėl to lapinė žemė būna lengva, trapi, gerai sulaiko drėgmę ir padeda dirvai tapti puresnei. Tačiau augalams, kuriems reikia intensyvaus maitinimo, papildomas tręšimas vis tiek bus būtinas.
Kaip pasiruošti lapus?
Patogiausia naudoti lapus iš savo kiemo ar sodo, surinktus nuo vejos ir takelių, kur juos vis tiek tenka pašalinti. Verta vengti lapų, surinktų prie judrių kelių, nes jie gali būti užteršti kietosiomis dalelėmis ir kitais teršalais. Taip pat geriau nerinkti aiškiai ligotų lapų, stipriai pažeistų kenkėjų.
Greitesniam irimui pravers lapų susmulkinimas: kuo mažesnės dalys, tuo sparčiau vyksta skaidymas. Kai kurių rūšių lapai paprastai suyra greičiau, o storesni, „odinius“ lapus turintys medžiai gali pareikalauti daugiau laiko. Visgi net ir lėčiau yrančios žaliavos tinka, jei turite kantrybės.
Lapus galima kompostuoti tvirtuose maišuose su nedidelėmis skylutėmis oro patekimui arba laikyti tinklelio dėžėje, kad krūvos neišnešiotų vėjas. Svarbiausia palaikyti tolygią drėgmę: masė turi būti drėgna, bet ne permirkusi. Jei lapai perdžiūsta, irimas smarkiai sulėtėja.
Kada ji būna paruošta?
Pirmieji rezultatai dažnai pasimato maždaug po metų, kai dalis lapų jau būna pradėjusi irti ir tinka mulčiavimui. Smulkiai, į žemę panašiai lapinei žemei vazonų mišiniams dažniausiai reikia apie 2 metų, kartais ir ilgiau. Trukmę lemia lapų rūšis, susmulkinimas, drėgmė ir laikymo sąlygos.
Paruoštumą patikimiausia vertinti ne pagal datą, o pagal išvaizdą ir pojūtį. Tinkama lapinė žemė būna tamsi, trapi, joje sunku atpažinti pirminę lapų formą. Jei dar vyrauja kieti gabalai ir aiškūs lapų kontūrai, masę geriau palikti toliau bręsti arba naudoti kaip mulčią.
Kur ir kaip naudoti?
Sode lapinė žemė ypač naudinga kaip mulčias aplink krūmus ir daugiametes gėles: ji mažina drėgmės išgaravimą ir apsaugo dirvos paviršių. Įterpta į dirvą ji gerina struktūrą: sunkią dirvą padeda supurenti, o lengvesnei gali suteikti didesnį vandens sulaikymą. Tai aktualu ir vis dažnėjančių sausrų laikotarpiais, kai dirvos gebėjimas išlaikyti drėgmę tampa ypač svarbus.
Vazoniniams augalams lapinę žemę verta naudoti kaip mišinio dalį, o ne kaip vienintelį substratą. Praktikoje ji dažnai maišoma su sodo žeme, subrendusiu kompostu ir rupesne frakcija, kuri gerina laidumą. Proporcijos priklauso nuo konkrečių augalų poreikių, nes vieniems reikia itin laidaus pagrindo, o kitiems svarbiau tolygi drėgmė.
Reikėtų turėti omenyje, kad namuose pagaminta lapinė žemė nėra sterili. Joje gali būti piktžolių sėklų ar įvairių mikroorganizmų, todėl jautriems, ligoms imliems augalams verta atsargiai įvertinti riziką. Vis dėlto daugeliu atvejų tai paprastas būdas sumažinti žaliųjų atliekų kiekį ir gauti naudingą dirvos gerinimo priemonę be papildomų išlaidų.
Leave a Reply