Artėjant Vėlinių laikotarpiui vis daugiau žmonių ieško alternatyvų įprastoms chrizantemoms, kurios nors ir simboliškos, tačiau dažnai greitai nukenčia nuo lietaus, vėjo ir temperatūrų svyravimų. Floristai kaip ilgaamžiškesnį pasirinkimą vis dažniau mini karališkąją protėją, dar vadinamą protėja.
Karališkoji protėja yra kilusi iš Pietų Afrikos ir laikoma vienu šalies gamtos simbolių. Dėl įspūdingo žiedyno, primenančio karūną ar dekoratyvinį artišoką, ji iškart išsiskiria tarp tradicinių kapų puokščių ir kompozicijų.
Šis augalas vertinamas ne tik dėl išvaizdos, bet ir dėl simbolikos, kuri kapinėse ypač prasminga: protėja siejama su tvirtumu, orumu, ištverme ir viltimi. Dėl to ji neretai pasirenkama kaip išskirtinis, tačiau santūrus pagarbos ir atminimo ženklas.
Praktinis pranašumas – atsparumas ir ilgas dekoratyvumo laikas. Skintų protėjų žiedai, priklausomai nuo priežiūros, dažnai išlieka dailūs apie dvi ar tris savaites, o vėliau džiūsta tolygiai, neprarasdami formos, todėl kompozicija atrodo tvarkinga gerokai ilgiau.
Nors protėja siejama su šiltesniu klimatu, rudenį ji geriau pakelia trumpalaikius atvėsimus nei daugelis įprastų gėlių. Dėl tvirtesnių žiedynų ir standesnių lapų ji rečiau nukenčia nuo lietaus, o kompozicijos ilgiau išlaiko reprezentatyvią išvaizdą ant kapo.
Renkantis skintą protėją, rekomenduojama stiebų galus patrumpinti įstrižai ir pamerkti į švarų vandenį, o jei įmanoma, vandenį pakeisti kas kelias dienas. Norint, kad žiedas ilgiau išliktų, svarbu vengti tiesioginių šildymo šaltinių ir stiprių skersvėjų, o kapinėse tiks ir vėsesnė, nuo saulės apsaugota vieta.
Vazoninė protėja gali būti dar patogesnis variantas, jei planuojama kompoziciją laikyti ilgiau, tačiau jai reikia tinkamo substrato ir saikingo laistymo. Prieš žiemos šalčius tokį augalą paprastai verta parsinešti ir laikyti vėsesnėje patalpoje, kad pavasarį jį būtų galima vėl panaudoti.
Leave a Reply