Europos biržose penktadienio rytą vyravo atsargios nuotaikos: akcijos leidosi žemyn, o energijos išteklių brangimas vėl pakurstė infliacijos rizikas. Investuotojai tuo pat metu vertino staigų su DI siejamų technologijų bendrovių išsipardavimą JAV ir augančią geopolitinę įtampą Artimuosiuose Rytuose.
Brangusi „Brent“ nafta pasiekė maždaug 105 eurus už barelį, o JAV etaloninė WTI rūšis kilo iki maždaug 92 eurų. Kainas į viršų stūmė baimė, kad platesnis konfliktas regione galėtų sutrikdyti tiekimą, taip pat ir išaugę draudimo bei transportavimo kaštai.
Rinkose akys krypo ir į dujas: Europos orientyras, Nyderlandų TTF, lapkričio ateities sandoriuose laikėsi virš 93 eurų už megavatvalandę. Toks lygis reiškia papildomą spaudimą pramonei ir daliai namų ūkių, ypač jei brangimas užsitęstų į šildymo sezoną.
Europos akcijos slenka žemyn
Plataus masto Europos indeksas „Stoxx 600“ ankstyvoje prekyboje smuko apie 0,4 proc. Londono FTSE 100 krito apie 0,3 proc., Frankfurto DAX prarado apie 0,5 proc., o Paryžiaus CAC 40 leidosi maždaug 0,8 proc.
Ryškiausiai išsiskyrė prabangos prekių sektorius: „Kering“ akcijos smuko daugiau nei 10 proc. Po naujausių rezultatų rinką nuvylė „Gucci“ pardavimai, kurie trečiąjį ketvirtį, pakoregavus pagal valiutų svyravimus ir verslo pokyčius, traukėsi 6 proc., o tai sustiprino abejones dėl atsigavimo tempo.
Prabangos segmentas pastaraisiais metais susiduria su lėtesne paklausa kai kuriose rinkose ir didesniu vartotojų jautrumu kainoms. Investuotojai tokiu metu ypač kritiškai vertina ženklus, ar didieji prekių ženklai sugeba išlaikyti maržas neaukodami pardavimų apimčių.
DI akcijų korekcija ir JAV rinkų signalai
JAV biržose ketvirtadienį nuotaikos buvo dar niūresnės: „S&P 500“ smuko 1,2 proc., o „Nasdaq“ krito 2,6 proc., technologijų sektoriui patiriant didžiausią spaudimą. Plačiau rinkoje vaizdas buvo mišrus, tačiau technologijų kritimas užgožė augimą kituose sektoriuose.
DI bumo istorija vis dažniau susiduria su finansavimo kaina: brangstant skolinimuisi, duomenų centrų plėtra, elektros infrastruktūra ir pažangių lustų pirkimai tampa brangesni, o investuotojai jautriau reaguoja į bet kokį užuominą apie lėtesnį augimą. Dėl to daliai bendrovių tenka ieškoti naujų kapitalo pritraukimo būdų ir aiškiau pagrįsti DI investicijų grąžą.
Technologijų milžinų rezultatai artimiausiomis dienomis gali tapti svarbiu testu rinkai: dėmesys bus sutelktas į tai, kiek agresyviai įmonės didina kapitalo išlaidas DI infrastruktūrai ir ar pajamų augimas spėja paskui investicijų tempą. Taip pat laukiama JAV centrinio banko sprendimo dėl palūkanų, kuris gali keisti rizikingų aktyvų patrauklumą.
Obligacijų rinkos nerimas Europoje
Valstybių skolos ir biudžetų tvarumas išlieka viena pagrindinių obligacijų rinkų temų, ypač kai ekonomikos augimas lėtėja, o politinis spaudimas didinti išlaidas nemažėja. Tai kelia klausimų dėl ilgesnio laikotarpio palūkanų normų lygio ir refinansavimo kainos.
Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas laikėsi apie 5,07 proc., o Vokietijos atitikmuo siekė apie 3,33 proc., skirtumui viršijant 170 bazinių punktų. Italijos 10 metų pajamingumas buvo nukritęs žemiau 4,6 proc., tačiau rinkos išlieka jautrios tiek ekonominiams duomenims, tiek politinėms žinutėms.
JAV obligacijos ketvirtadienį sulaukė pirkėjų, investuotojams ieškant saugesnio prieglobsčio po technologijų kritimo: 10 metų iždo obligacijų pajamingumas krito iki maždaug 4,97 proc. Tuo pat metu nauji duomenys apie paraiškas bedarbio pašalpai rodė, kad atleidimų banga neįsibėgėja, o darbo rinka išlieka santykinai tvirta.
Artimiausiu metu rinkos stebės išankstines verslo aktyvumo apklausas euro zonoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Jos turėtų padėti įvertinti, kaip aukštesnės energijos kainos ir brangesnis skolinimasis veikia įmonių lūkesčius, užsakymus ir kainodarą.
Leave a Reply