„Boeing“ akcijos antradienį smuko apie 9 proc., investuotojams sureagavus į bendrovės atsargesnę gamybos augimo prognozę. Rinka tikėjosi greitesnio tempo, tačiau įmonė pabrėžė, kad po pastarųjų metų sukrėtimų svarbiausia yra stabilumas ir kokybė.
Bendrovės vadovas Kelly Ortbergas teigė, kad 737 MAX gamyba iki 52 lėktuvų per mėnesį turėtų pasiekti tik 2027 metų antrąją pusę. Iki tol „Boeing“ ketina įsitvirtinti ties 47 lėktuvų per mėnesį lygiu, sprendžiant tiekimo grandinės ir gamybos nuspėjamumo problemas.
„Svarbiau teisingai įgyvendinti gamybos didinimą, o ne bet kokia kaina pasiekti konkrečią mėnesio ribą“, – sakė K. Ortbergas.
Investuotojams 737 MAX gamybos didinimas laikomas vienu pagrindinių veiksnių, lemiančių pajamų ir pelno augimą, nes šis modelis sudaro komercinių pristatymų pagrindą. Vis dėlto „Boeing“ primena, kad gamybos tempą riboja ne tik vidiniai procesai, bet ir sparnų bei fiuzeliažų tiekimas, ypač JAV Kanzaso padalinyje.
Vadovas taip pat nurodė terminą, kada įmonė tikisi pasiekti svarbų finansinės sveikatos rodiklį: apie 9 milijardų eurų metinį laisvą pinigų srautą. Pasak jo, toks lygis turėtų būti pasiektas 2029 metais, o kelias iki jo bus laipsniškas.
„Visi nori, kad judėtume greičiau. Aš tai suprantu, bet didindami gamybą išliksime disciplinuoti“, – sakė K. Ortbergas.
Šis atsargus tonas rinkai buvo signalas, kad staigaus šuolio rezultatų eilutėje artimiausiu metu gali nebūti, todėl po vadovo komentarų akcijos krito dar labiau. Analitikai tokius svyravimus paprastai sieja su tuo, kad investuotojai linkę įkainoti ne tik dabartinius rezultatus, bet ir tempą, kuriuo prognozės virsta realiais pristatymais.
„Boeing“ vadovu K. Ortbergas tapo 2024 metų rugpjūtį, kai bendrovė siekė atsitiesti po 737 MAX reputaciją sukrėtusių nelaimių ir 2024 metų sausį plačiai aptarto incidento, kai skrydžio metu iškrito fiuzeliažo panelė. Pastaraisiais metais bendrovė taip pat susidūrė su sustiprinta reguliuotojų priežiūra ir spaudimu keisti saugos kultūrą.
Aviacijos ekspertas Richardas Aboulafia pažymėjo, kad įmonė juda į priekį, tačiau tiekimo grandinė išlieka viena didžiausių rizikų. Tokia rizika aviacijos pramonėje ypač jautri, nes net nedideli vėlavimai pas tiekėjus gali stabdyti galutinį surinkimą ir pristatymus oro linijoms.
Nuostolis sumažėjo, bet lūkesčiai liko aukšti
„Boeing“ paskelbė apie trečiojo ketvirčio 100 milijonų eurų nuostolį, kai prieš metus nuostolis siekė apie 4,6 milijardo eurų. Didelį ankstesnio laikotarpio rezultatų pablogėjimą bendrovė siejo su 777X sertifikavimo vėlavimais ir su tuo susijusiomis sąnaudomis.
Pajamos augo 4 proc. iki maždaug 20,9 milijardo eurų, daugiausia dėl didesnių apimčių gynybos, kosmoso ir saugumo segmente bei augančių Boeing Global Services pardavimų. Tuo metu komercinių lėktuvų padalinio pajamos mažėjo, o per ketvirtį pristatyta 161 orlaivis, tik vienu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Sertifikavimas ir gynybos užsakymai
Vadovas kaip teigiamus postūmius išskyrė JAV Federalinės aviacijos administracijos sprendimus, susijusius su 737 MAX 7 ir 737 MAX 10 sertifikavimu. Taip pat akcentuotas reikšmingas Pentagono kontraktas dėl JAV karinio jūrų laivyno naujos kartos naikintuvų programos, kuris, bendrovės vertinimu, turėtų sustiprinti gynybos krypties portfelį.
Tuo pačiu „Boeing“ pripažįsta, kad rinkai vis dar svarbiausias klausimas yra vykdymas: ar sertifikavimo grafikai ir gamybos didinimas taps nuspėjamais. Įmonė pabrėžia, kad būtent nuspėjamumas yra pagrindinė sąlyga, kad pristatymai ir pinigų srautas stabiliai augtų kelių metų horizonte.
777X programos atžvilgiu vadovybė teigė tikinti, kad sertifikavimas galėtų įvykti 2027 metais. Bendrovė taip pat prognozavo, kad kitais metais galėtų pristatyti nuo 10 iki 15 šio modelio lėktuvų, tačiau galutinis tempas priklausys nuo reguliuotojų sprendimų ir gamybos pasirengimo.
„Dabar esame taške, kai galimų rezultatų amplitudė siaurėja, ir akcininkams turėtų būti lengviau matyti, kaip pažanga virs finansiniais skaičiais“, – sakė K. Ortbergas.
Leave a Reply