Kasdien vis daugiau reikalų persikelia į telefoną: apsiperkame internetu, apmokame sąskaitas, bendraujame socialiniuose tinkluose ir per žinučių programėles. Tačiau augant patogumui didėja ir rizika, nes sukčiai taikosi į skubėjimą bei automatinį naršymą. Naujausi banko „Bank Pekao S.A.“ užsakymu atlikto tyrimo duomenys rodo, kad žmonės grėsmes atpažįsta, bet elgesys ne visada atitinka žinias.
Tyrime, kurį įgyvendino rinkos tyrimų bendrovė „IQS“, dalyvavo 1 000 internetine bankininkyste besinaudojančių 18–70 metų respondentų. Apklausos rezultatai pabrėžia bendrą tendenciją: pagrindiniu skaitmeninių paslaugų įrankiu išlieka išmanusis telefonas, todėl sukčiavimo scenarijai vis dažniau pritaikomi mobiliajai kasdienybei.
Jaučiamės saugūs, bet rizika išlieka
Beveik pusė apklaustųjų teigė, kad internete jaučiasi saugiai, tačiau didelė dalis pripažįsta, kad tapti kibernetinio išpuolio ar apgavystės auka yra realu. Tyrimas rodo, kad 40 proc. respondentų mano galintys nukentėti nuo kibernetinių nusikaltėlių, o tik 16 proc. tokią galimybę visiškai atmeta.
Kas penktas apklaustasis nurodė, kad jis pats arba jo artimoje aplinkoje buvo susidūręs su bandymu apgauti. Dažniausiai minimi atvejai siejami su bandymais išvilioti prisijungimo duomenis, pinigus ar patvirtinimus mokėjimams, pasinaudojant skubėjimu ir įtikinamai atrodančiomis žinutėmis.
Žinome taisykles, bet jų nesilaikome
Tyrimas atskleidžia ryškų atotrūkį tarp deklaruojamų žinių ir realių įpročių. Nors dauguma žmonių atpažįsta akivaizdžias apgaules, pavyzdžiui, įtartinas SMS žinutes ar el. laiškus, kasdienybėje vis dar pasitaiko rizikingų veiksmų. 25 proc. respondentų prisipažino kartais paspaudžiantys gautą nuorodą jos nepatikrinę.
Dar 20 proc. teigė, kad jungdamiesi prie interneto banko ne visada patikrina svetainės adresą, o 19 proc. yra suvedę mokėjimo kortelės duomenis svetimame įrenginyje. Tokie veiksmai ypač pavojingi, nes suklastotos svetainės ir netikros mokėjimo formos šiandien kuriamos taip, kad vizualiai beveik nesiskirtų nuo tikrųjų.
Kokie įpročiai labiausiai padeda?
Respondentai dažniausiai rinkosi paprastas, lengvai įjungiamas apsaugos priemones. Tyrimo duomenimis, 69 proc. naudojasi pranešimais apie prisijungimus, 56 proc. taiko dviejų veiksnių tapatybės patvirtinimą, o 52 proc. mini asmens kodo apsaugos priemones. Tai rodo, kad žmonės linkę rinktis sprendimus, kurie nereikalauja papildomos kasdienės disciplinos.
Kur kas rečiau pasirenkamos priemonės, kurios ilgainiui reikšmingai sumažina riziką, bet reikalauja įpročių keitimo: slaptažodžių tvarkyklės, unikalūs slaptažodžiai skirtingoms paskyroms, reguliarios programėlių ir operacinės sistemos atnaujinimo praktikos ar atsarginės kopijos. Ekspertai pabrėžia, kad būtent šios priemonės dažnai apsaugo tada, kai apgaulė atrodo įtikinamai arba kai duomenys nuteka iš trečiųjų šalių paslaugų.
Tyrimo autoriai daro išvadą, kad vien žinoti apie grėsmes nepakanka. Didžiausią skirtumą lemia nuoseklūs kasdieniai įpročiai, ypač mobiliajame telefone, kur sprendimai dažnai priimami per kelias sekundes ir be papildomo tikrinimo.
Leave a Reply