Jei tujų juosta prie tvoros atrodo nuobodžiai, alternatyva gali būti įspūdinga daugiametė gėlė – perfoliatinis silfijus (Silphium perfoliatum). Tai Šiaurės Amerikoje kilęs augalas, galintis užaugti iki maždaug 2,5–3 metrų, todėl tinka kaip natūrali žaluma, dengianti tvorą ar sieną. Vasarą ir rudenį jis pražysta ryškiai geltonais, į saulėgrąžas panašiais žiedais.
Svarbi silfijaus savybė – gausus nektaras ir žiedadulkės, dėl kurių augalą mėgsta apdulkintojai. Žydėjimo metu prie jo dažnai sukasi bitės ir kiti vabzdžiai, o tai ypač aktualu sodininkams, norintiems palaikyti biologinę įvairovę savo sklype. Dėl aukščio ir tankios lapijos silfijus taip pat gali veikti kaip dalinis privatumo barjeras.
Kaip jis atrodo ir kur tinka
Silfijus formuoja tvirtus, stačius stiebus ir didelius lapus, kurie tarsi apjuosia stiebą ir gali kaupti lietaus vandenį. Būtent dėl šios savybės angliškai augalas neretai vadinamas „cup plant“, o drėgmė lapų „taurelėse“ gali tapti vandens šaltiniu vabzdžiams. Sode jis dažniausiai sodinamas kaip foninis akcentas gėlyne arba gyva uždanga prie tvoros.
Žydėjimas paprastai tęsiasi nuo vasaros vidurio iki rudens, todėl tai geras pasirinkimas, kai norisi ilgiau išlaikyti ryškias spalvas sklype. Geltoni žiedynai dera ir natūralistiniuose želdynuose, ir šiuolaikinėse kompozicijose, kuriose ieškoma aukštų, architektūriškų formų.
Augimo sąlygos ir priežiūra
Silfijus geriausiai auga saulėtoje vietoje, tačiau gali pakęsti ir lengvą pusiau pavėsį. Dirvai jis nėra itin reiklus, bet labiausiai vertina derlingą, pakankamai drėgną, gerai struktūruotą gruntą. Įsitvirtinęs augalas dažnai laikomas gana atspariu ir nereikalaujančiu kasdienės priežiūros.
Vis dėlto pirmą sezoną po pasodinimo svarbiausia užtikrinti reguliarų laistymą, kad susiformuotų stipri šaknų sistema. Dėl ūgio atvirose, vėjuotose vietose kartais praverčia atramos arba sodinimas prie pat tvoros, kuri stiebus šiek tiek prilaiko. Vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį antžeminę dalį galima nupjauti, paliekant švarią vietą naujiems ūgliams.
Kada sodinti ir kaip dauginti
Sodinimo laikas dažniausiai priklauso nuo to, ar renkatės sėklas, ar daigus. Sėkloms gali būti reikalinga stratifikacija, todėl praktikoje jos neretai sėjamos rudenį lauke arba paruošiamos šaltuoju periodu, kad pavasarį sudygtų tolygiau. Patikimiausias ir greičiausias būdas – sodinti įsigytus daigus arba dauginti kerą dalijant.
Jei sodinate daigus, tai patogu daryti pavasarį arba rudenį, kai nėra kaitros ir dirvoje daugiau drėgmės. Svarbu iš anksto įvertinti, kad augalas užauga stambus, todėl jam reikia vietos ir jis gali nustelbti žemesnius augalus. Tinkamai parinktoje vietoje silfijus gali tapti ilgaamžiu sodo akcentu, kuris ne tik puošia, bet ir realiai prisideda prie apdulkintojų gausos.
Leave a Reply