Helovino saldumynų kalnai džiugina vaikus ir suaugusiuosius, tačiau kai kurie skanėstai gali gerokai išbalansuoti žarnyno mikrobiomą – trilijonus mikroorganizmų, susijusių su virškinimu, imunine sistema ir savijauta.
Apie tai rašoma „The Conversation“ publikuotame gastroenterologo ir žarnyno mikrobiomo tyrėjo tekste, kuriame aiškinama, kodėl saldainiuose esantis didelis cukraus kiekis, sotieji riebalai ir įvairūs priedai kai kada tampa nemaloniu išbandymu žarnynui.
Įprastai mikrobiomas padeda skaidyti tai, ko organizmas pats nesuvirškina – pavyzdžiui, skaidulas – ir gamina sveikatai svarbius junginius (metabolitus). Kai mityboje daug koncentruoto cukraus ir mažai skaidulų, ši pusiausvyra gali krypti nepalankia linkme.
Tekste pabrėžiama, kad saldainiai nėra „sveikas“ maistas, tačiau jų poveikis gali skirtis: vieni pasirinkimai turi bent šiokios tokios maistinės vertės, o kiti – praktiškai vien cukrų ir priedus.
Kaip saldainiai „išmuša“ mikrobiomą iš vėžių
Žarnyno mikrobiomą galima įsivaizduoti kaip „gamyklą“, kuri iš maisto pagamina organizmui naudingus junginius. Tam ypač svarbios skaidulos ir augaliniai junginiai, vadinami polifenoliais.
Didelis cukraus kiekis, sotieji riebalai ir priedai gali skatinti uždegiminius procesus ir silpninti žarnyno barjerą – apsauginę žarnyno gleivinę, kuri padeda „atskirti“ mikrobiomą nuo likusio organizmo.
Kai ši apsauga susilpnėja, gali daugėti uždegimo, o tai siejama su įvairiais sveikatos sutrikimais – nuo antsvorio iki imuninės sistemos problemų. Taip pat minimas ir vadinamasis žarnyno bei smegenų ryšys: mikrobiomas dalyvauja gaminant junginius, galinčius turėti įtakos nuotaikai ir pažinimo funkcijoms.
Kurie Helovino skanėstai – mažesnė blogybė?
Ne visi Helovino saldumynai vienodai prasti maistinės vertės prasme. Tekste kaip palankesni minimi cukrumi padengti riešutai ar vaisiai (pavyzdžiui, meduje skrudinti migdolai ar karameliniai obuoliai) – po saldžiu sluoksniu jie vis tiek išlieka „tikresnis“ maistas.
Blogiausioje pozicijoje atsiduria lipnūs, kramtomi saldainiai, tokie kaip „candy corn“, „Skittles“, „Starbursts“ ar „Twizzlers“: juose dažnai dominuoja cukrus, sirupai, sotieji riebalai ir įvairūs priedai, o skaidulų beveik nėra.
Tarp „draugiškesnių“ variantų išskiriami šokoladiniai saldainiai, ypač juodasis šokoladas, kuriame daugiau kakavos. Saikingai vartojamas juodasis šokoladas (minima 80–85 proc. kakavos) dėl skaidulų ir polifenolių gali būti palankesnis mikrobiomui nei gryni cukriniai saldainiai.
Taip pat geresniu pasirinkimu laikomi šokoladiniai saldainiai su riešutais – migdolais ar žemės riešutais. Riešutai prideda skaidulų ir baltymų, todėl toks saldumynas gali būti „mažiau tuščias“ nei variantai be riešutų.
Kaip „atsigauti“ po saldaus savaitgalio
Jei po švenčių saldumynų buvo daugiau, siūloma grįžti prie mitybos, kuri palaiko mikrobiomą. Tekste pateikiama paprasta kryptis – orientuotis į vadinamąsias keturias „F“ grupes: skaidulas, fitochemines medžiagas, nesočiuosius riebalus ir fermentuotus produktus.
Skaidulų šaltiniai – viso grūdo produktai, riešutai, sėklos, ankštiniai, daržovės ir vaisiai – maitina naudingas bakterijas ir padeda virškinimui.
Polifenolių gausu uogose, raudonosiose vynuogėse, žaliojoje arbatoje, ypač tyruose alyvuogių aliejuose, o taip pat ir juodajame šokolade. Fermentuoti produktai, tokie kaip rauginti kopūstai, kimči, jogurtas ar kefyras, gali papildyti racioną naudingomis bakterijomis.
Pagrindinė žinutė paprasta: retkarčiais pasmaguriauti galima, tačiau žarnynui palankiausia strategija – saikas ir kuo daugiau tikro, įvairaus maisto kasdienėje mityboje.
Leave a Reply