Lenkijoje ginčas dėl Konstitucinio tribunolo persikėlė į socialinius tinklus, kur, pasak analitikų, situaciją ėmė diktuoti dirbtiniu intelektu kurti ir redaguoti vaizdai, emocingos žinutės bei poliarizacija. Pastarosios dienos tapo pavyzdžiu, kaip greitai manipuliuotas turinys gali pasiekti milžiniškas auditorijas.
Kaip skelbia Lenkijos portalas WNP, vienas ryškiausių epizodų – netikros, DI apdorotos grafikos plitimas platformoje „X“, kurią pasidalijo ir skaitmenizacijos viceministras Pawełas Olszewskis. Paradoksas tas, kad jis pats Lenkijos vyriausybėje siejamas su kova prieš melagingą informaciją – jau keliasdešimt dienų eina Centro kovai su dezinformacija (CWD) vadovo pareigas.
Tekste teigiama, kad, nepaisant šimtų internautų pastabų, viceministro įrašas kurį laiką nebuvo pašalintas. Situacija iškart pakurstė diskusiją apie tai, kiek pasirengusios institucijos ir visuomenė atpažinti sintetinius vaizdus, kai jie panaudojami politiniams ginčams.
Ekspertai svarsto, kad tai – savotiška repeticija prieš 2027 metų Lenkijos parlamento rinkimų kampaniją: joje, jų vertinimu, didelį vaidmenį gali vaidinti „deepfake“ turinys, botų tinklai ir tikslingai auginamos emocijos, galinčios veikti pasitikėjimą pačiu rinkimų procesu.
Kaip „deepfake“ tapo konflikto kuru
Pasak publikacijos, plitęs „deepfake“ vaizdas buvo parengtas aktyvisto Barto Staszewskio, remiantis kadrais iš vaizdo įrašo, kurį viešino teisėjas Maciejus Berekas. Nors įrašo tekste buvo paminėta, kad DI panaudotas kaip redagavimo priemonė, pačiame vaizde aiškaus žymėjimo nebuvo.
Dėl to, teigiama, kiekvienas kitas dalijimasis tapo klaidinančiu: dalis vartotojų vaizdą interpretavo kaip tikrą įvykio kadrą, o įrašai, paremti šiuo vaizdu, įgavo dezinformacijos bruožų ir didelius pasiekiamumus.
Krajinės elektronikos ir telekomunikacijų rūmų atstovas Piotras Mieczkowskis publikacijoje akcentuoja, kad toks atvejis rodo, jog DI pagalba modifikuota dezinformacija nėra teorinė grėsmė – ji jau veikia viešąją erdvę. Jo vertinimu, jei panašios priemonės bus masiškai taikomos rinkimų kampanijos metu, jos gali paveikti kandidatų vertinimą ir pasitikėjimą demokratiniu procesu.
Tekste taip pat cituojamas minimas raportas „Dezinformacja oczami Polaków 2026“, kuriame nurodoma, jog 45 proc. lenkų deklaruoja susidūrę su „deepfake“ turiniu, o dar 34 proc. negali pasakyti, ar buvo su juo susidūrę.
Botų aktyvumas: „normos ribose“, bet su aiškiu branduoliu
Kitoje publikacijos dalyje aptariama analitinio centro „Res Futura“ analizė apie aktyvumą socialiniuose tinkluose, nukreiptą į premjero Donaldo Tusko paskyras. Joje teigiama, kad po vieno iš premjero pasisakymų fiksuotas išaugęs koordinuotas aktyvumas.
„Res Futura“ komunikacijos direktorius Kamilas Smogorzewskis pažymi, kad vien pagal botų požymius bendras vaizdas neva neišsiskiria iš įprastų intensyvių politinių debatų. Tačiau kartu jis kalba apie maždaug šimto paskyrų „branduolį“, kuris esą pasirodo po tais pačiais įrašais panašiais intervalais, ir apie platesnį kelių šimtų paskyrų ratą, prisidedantį prie reikšmingos dalies neigiamų komentarų.
Publikacijoje taip pat minima, kad didelę įtaką diskusijai gali turėti dideli, įskaitant užsienio, profiliai: nors įrašų kitomis kalbomis dalis, kaip teigiama, nėra dominuojanti, jų generuojamas pasiekiamumas ir sąveikų skaičius – reikšmingas.
2027 metų rinkimai ir naujos manipuliacijų formos
Tekste aptariama ir platesnė grėsmė – ne tik „deepfake“ vaizdai ar botų komentarai, bet ir kalbos modelių įtaka. Smogorzewskis svarsto, kad vartotojai vis dažniau gali klausti tokių įrankių, kaip „ChatGPT“, kuri partija atitinka jų pažiūras, o atsakymai gali tapti dar vienu informacinio poveikio kanalu.
Instituto Zamenhofa vadovas Pawełas Prusas teigia, kad pastarieji įvykiai rodo itin žemą visuomenės atsparumą sintetiniam turiniui, o DI manipuliacijų įrankiai „jau yra po stogais“ ir naudojami emocijoms kaitinti. Jo vertinimu, galima tikėtis, kad rinkimų kampanijoje tokios priemonės bus taikomos dar plačiau.
Publikacijos pabaigoje minima ir „Demagog“ pozicija: organizacija perspėja, kad pavojinga pačios dezinformacijos grėsmę naudoti kaip politinį ginklą. Nepagrįsti kaltinimai ir etikečių klijavimas, anot jos, gali tik dar labiau gilinti visuomenės poliarizaciją bei menkinti pasitikėjimą viešąja diskusija.
Leave a Reply