Nauja palydovinė nuotrauka atskleidė spalvingą, tarsi „mozaiką“ primenantį vaizdą Taivane – vienoje šalies vietovėje glaudžiai susispietę tūkstančiai smulkių ūkių sklypų.
Nuotrauką balandžio 24 dieną užfiksavo palydovas „Landsat 9“, o vaizdas apima Junlino (Yunlin) apygardą Čianano (Chianan) lygumoje, netoli didžiausios salos upės Džuošuei (Zhuoshui).
Šis „laukų jūros“ raštas išryškina, kokie dideli iššūkiai tenka tankiai apgyvendintai salai: Taivanas užima apie 36 000 kvadratinių kilometrų, o jame gyvena maždaug 23 mln. žmonių. Tai sukuria didelį spaudimą žemės ūkiui aprūpinti gyventojus maistu, ypač kai reikšmingą teritorijos dalį sudaro kalnai ir atogrąžų miškai.
Skaičiuojama, kad vienam gyventojui Taivane tenka tik apie 300 kvadratinių metrų dirbamos žemės – maždaug du trečdaliai krepšinio aikštelės ploto. Palyginimui, tai yra maždaug 10 kartų mažiau nei JAV.
Junlinas – Taivano maisto krepšys
Didžioji dalis Taivano maisto užauginama būtent Junlino apygardoje, įsikūrusioje maždaug per vidurį Čianano lygumos – ilgos, palei vakarinę salos pakrantę besidriekiančios lygumos juostos.
Palydovinėje nuotraukoje matoma kiek mažiau nei pusė apygardos teritorijos, o vaizdo plotis siekia maždaug 24 kilometrus. Iš paukščio skrydžio tai atrodo kaip milžiniškas netaisyklingų stačiakampių „lopas prie lopo“.
Tokį ūkių tankį ir išsidėstymą lemia lygi vietovė bei patogus vandens prieinamumas iš didžiausios salos upės. Dėl to čia auginama itin įvairių kultūrų – nuo ryžių ir saldžiųjų bulvių iki žemės riešutų, kukurūzų, cukranendrių, česnakų, svogūnų laiškų, kavos, vaisių ir lapinių daržovių.
Vidutinis ūkis Junlino apygardoje yra mažesnis nei 10 000 kvadratinių metrų. Lyginant su JAV vidurkiu, tai – maždaug 90 kartų mažesnis ūkio plotas.
Įstatymai ir paveldėjimas formuoja sklypus
Tokią smulkiai „suskaidytą“ žemės struktūrą palaiko seniai galiojantys įstatymai, ribojantys, kiek žemės gali turėti vienas žmogus. Dalis ūkių perduodami iš kartos į kartą, todėl sklypai ilgainiui ir toliau fragmentuojasi.
Maži plotai turi ir kitą pasekmę: greta vienas kito gali augti visiškai skirtingi augalai, todėl iš viršaus regionas primena spalvotą koliažą. Skirtingas augalų tipas, augimo stadija ar uždengimas keičia laukų atspalvius ir sukuria išskirtinę „mozaikos“ estetiką.
Be augalininkystės, dalis smulkių ūkių naudojami ir gyvulininkystei – čia auginami viščiukai, galvijai ir, kaip nurodoma, milijonai kiaulių.
Du ryškūs „anomaliniai“ plotai nuotraukoje
Vienas labiausiai išsiskiriančių vaizdo elementų – mėlynų ir žalsvai melsvų stačiakampių „spiečius“ aplink Siluo (Xiluo) miestą šiaurės rytuose, visai po upe. Tai sklypai, uždengti plastikiniais šešėliavimo tinklais, kurie padeda apsaugoti pasėlius nuo kaitrios vasaros saulės ir stiprių liūčių drėgnuoju sezonu.
Kita ryški detalė – didesni, šviesesni laukai netoli Baožongo (Baozhong) miesto pietvakariuose. Nurodoma, kad tai cukranendrių plotai, likę iš laikotarpio, kai Japonija valdė Taivaną 1895–1945 metais.
Tuo metu reikšminga Čianano lygumos dalis buvo skirta cukranendrėms, o derliaus gabenimui buvo nutiestos geležinkelio linijos. Vėliau dauguma laukų pakeitė paskirtį, o beveik visos anuometinės geležinkelio atkarpos nebeeksploatuojamos.
Nors šis vaizdas – tik vienas momentas iš kosmoso, jis aiškiai parodo, kaip ribota žemė ir gyventojų tankis formuoja unikalų Taivano žemės ūkio „rašinį“, matomą net iš orbitos.
Leave a Reply