Vitaminą D vartojantys žmonės neretai nustemba, kad papildas ne visada duoda laukiamą efektą – prie to gali prisidėti ir tai, su kuo jis vartojamas.
Kaip rašoma „EatingWell“, kai kurie įpročiai ir maisto produktai gali sumažinti vitamino D pasisavinimą arba netiesiogiai silpninti jo naudą, ypač kaulų sveikatai.
Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, todėl organizmas jį geriausiai įsisavina tada, kai kartu valgoma bent šiek tiek riebalų. Vartojant papildą „ant tuščio“ arba su visai neriebiu užkandžiu, pasisavinimas gali būti prastesnis.
Dar viena svarbi detalė – dalis maisto produktų turi junginių, kurie trukdo įsisavinti kalcį. Kadangi vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį, tokie deriniai gali mažinti bendrą naudą kaulams.
Juoda kava ir visai neriebus rytas
Daugelis papildus išgeria ryte su vandeniu arba puodeliu juodos kavos. Tačiau vien kava (ir ypač visiškai neriebus pusryčių pasirinkimas) nėra palankiausias derinys vitamino D pasisavinimui.
Be to, tyrimuose pastebėta sąsajų tarp didesnio kofeino vartojimo ir žemesnio vitamino D kiekio, nors aiškios priežasties ryšys dar nėra iki galo patvirtintas.
Jei rytą pradedate kava, kartu verta suvalgyti ką nors turinčio riebalų – pavyzdžiui, avokado sumuštinį ar kiaušinių patiekalą.
Ankštiniai: fitatai veikia kalcio pasisavinimą
Pupelės, lęšiai, avinžirniai ir sojos pupelės – vertingas, skaidulų ir mikroelementų gausus maistas. Vis dėlto ankštiniuose yra fitatų – junginių, galinčių prisijungti mineralus, įskaitant kalcį, ir apsunkinti jo įsisavinimą.
Nors fitatai tiesiogiai „neužblokuoja“ vitamino D, jie gali mažinti kalcio pasisavinimą, kuris kartu su vitaminu D svarbus kaulų būklei. Todėl ankštinių patiekalus siūloma atskirti nuo vitamino D papildo bent valanda ar dviem.
Jei vartojate kombinuotą kalcio ir vitamino D papildą arba nerimaujate dėl kalcio kiekio racione, dėl tinkamiausio vartojimo verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Špinatai ir kiti daug oksalatų turintys produktai
Špinatai vertinami dėl antioksidantų, vitamino K ir geležies, tačiau juose daug oksalo rūgšties (oksalatų). Oksalatai virškinamajame trakte jungiasi su kalciu ir sudaro druskas, kurias organizmui sunku įsisavinti.
Tai ypač aktualu tiems, kurie vitaminą D vartoja kaulų sveikatai palaikyti arba kartu geria kalcio papildą – didelė špinatų salota ar žaliasis kokteilis tuo pačiu metu gali sumažinti iš maisto gaunamo kalcio pasisavinimą.
Špinatų atsisakyti nereikia, tačiau vitamino D papildą gali būti pravartu vartoti kitu metu nei didesnį kiekį oksalatų turintį patiekalą.
Alkoholis: svarbiau kiekis, o ne laikas
Alkoholio atveju lemiamas yra ne tiek konkretus papildų vartojimo momentas, kiek išgeriamas kiekis. Gausus alkoholio vartojimas gali pažeisti kepenis, o jos dalyvauja vitaminą D paverčiant organizmui naudojama forma.
Be to, kai kurios kepenų ligos gali apsunkinti riebalų pasisavinimą, o kartu – ir riebaluose tirpių vitaminų, tokių kaip vitaminas D. Tyrimai taip pat sieja gausų alkoholio vartojimą su mažesniu vitamino D kiekiu.
Jei vartojate alkoholį, rekomenduojama riboti jo kiekį – dažniausiai nurodoma iki vieno gėrimo per dieną moterims ir iki dviejų vyrams.
Kada verta sunerimti dėl papildų
Skirtingai nei kai kurios vaistų sąveikos, šie maisto deriniai paprastai nesukelia greitų, iškart pastebimų simptomų. Problema dažniau paaiškėja po kelių savaičių ar mėnesių, kai kraujo tyrimai nerodo pagerėjimo.
Jei vitamino D rodikliai nesikeičia, priežastys gali būti įvairios: netinkama dozė, nenuoseklus vartojimas ar sveikatos būklės, turinčios įtakos pasisavinimui.
Kita svarbi rizika – per didelės vitamino D dozės. Kadangi jis kaupiamas organizme, perteklius gali sukelti per didelį kalcio kiekį kraujyje, o tai siejama su tokiais simptomais kaip pykinimas, silpnumas, troškulys, dažnesnis šlapinimasis ar inkstų akmenys.
Pastebėjus neįprastus simptomus ar norint keisti dozę, saugiausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku, o ne didinti ją savarankiškai.
Leave a Reply