Lenkijoje 2026 metais gyventojams gali būti sunkiau gauti būsto paskolą – bankai pirmą kartą per septynerius ketvirčius sugriežtino skolinimo kriterijus. Pokytį fiksuoja naujausias Lenkijos centrinio banko (NBP) raportas apie padėtį kreditų rinkoje.
Didžiausia naujovė – atsargesnis požiūris į valstybės išmoką vaikams „800+“, kuri iki šiol daugeliui šeimų padėdavo padidinti oficialias pajamas ir atitinkamai kredito sumą. Bankai pradėjo kitaip skaičiuoti, kiek ši išmoka gali prisidėti prie ilgalaikių įsipareigojimų.
Raporte nurodoma, kad griežtesnė politika taikyta 2026 metų trečiąjį ketvirtį. Tai reiškia, kad daliai šeimų, ypač auginančių vaikus, gali sumažėti paskolos suma, kurią bankas sutiks suteikti, arba apskritai gali tekti atitikti griežtesnes sąlygas.
Situacija svarbi ir platesniame kontekste: būsto paskolos dažniausiai imamos 20–30 metų, todėl bet koks pajamų vertinimo pokytis gali turėti realią įtaką planuojantiems būsto pirkimą ir skaičiuojantiems savo finansines galimybes.
Kodėl bankai peržiūri „800+“ vertinimą?
Pagrindinė priežastis siejama su Lenkijos finansų priežiūros institucijos (UKNF) pozicija, išsakyta 2026 metų birželį. Joje bankai raginami „800+“ laikyti mažiau stabiliu pajamų šaltiniu ir šią išmoką vertinti atsargiau.
Logika paprasta: nors paskola imama keliems dešimtmečiams, „800+“ mokama tik iki vaikui sukanka 18 metų. Todėl bankai turi įvertinti, ar šeima sugebės mokėti įmokas ir tuomet, kai ši papildoma įplauka baigsis.
UKNF visiškai neuždraudė įtraukti išmokos į pajamų skaičiavimą, tačiau tikisi, kad bankai įvertins ir realias vaikų auginimo išlaidas, ir ilgalaikį šeimos biudžeto tvarumą. Praktikoje tai dažnai reiškia mažesnę įtaką kreditingumui nei anksčiau.
Žiniasklaidoje taip pat pasirodė informacijos, kad dalis bankų, siekdami sumažinti riziką, iš viso nustojo „800+“ įskaityti vertindami klientų kreditingumą.
Ko bankai tikisi metų pabaigoje?
NBP apklausos duomenys rodo, kad būsto paskolų paklausa trečiąjį 2026 metų ketvirtį jau pradėjo mažėti, o metų pabaigoje tikimasi dar ryškesnio smukimo. Bankai tai aiškina tuo, kad gyventojai dažniau perka nekilnojamąjį turtą iš santaupų arba ieško palankesnių pasiūlymų pas konkurentus.
Kartu sugriežtintos ir vartojimo paskolų sąlygos – ribotos maksimalios sumos, o rizikingesniems klientams didintos maržos. Taigi griežtesnis tonas juntamas ne vien būsto segmente.
Įdomu tai, kad verslui tendencijos priešingos: 2026 metų trečiąjį ketvirtį bankai švelnino kriterijus įmonėms, mažino maržas ir supaprastino reikalavimus užtikrinimui. Priežastis – auganti konkurencija ir noras pritraukti verslo klientus.
Tokie skirtumai leidžia daryti išvadą, kad 2026 metų pabaiga Lenkijoje gali reikšti vėsesnę aplinką gyventojams, planuojantiems skolintis, ir palankesnes sąlygas įmonėms, ieškančioms finansavimo.
Leave a Reply