Kreatinas dažniausiai siejamas su didesne jėga ir sportiniais rezultatais, tačiau vis dažniau keliama hipotezė, kad jis gali būti naudingas ir širdžiai. Vis dėlto turimų mokslinių duomenų kol kas nepakanka, kad būtų galima drąsiai teigti, jog papildai pagerina širdies sveikatą.
Apie tai rašo „EatingWell“, kalbinęs dietologus ir kardiologą, kurie įvertino, ką iš tikrųjų leidžia pasakyti dabartiniai tyrimai. Jų žinutė gana aiški: yra viltingų užuominų, bet įrodymų bazė dar ribota.
Kreatinas dalyvauja ląstelių energijos apykaitoje – jis padeda atkurti adenozino trifosfatą (ATP), kuris būtinas įvairioms organizmo funkcijoms. Kadangi širdis yra raumuo ir dirba be pertraukų, teorinis ryšys tarp kreatino ir širdies veiklos atrodo logiškas.
Kita vertus, širdies sveikatą lemia ne viena medžiaga, o visuma veiksnių – mityba, fizinis aktyvumas, miegas, rūkymas ir alkoholio vartojimas. Todėl kreatinas, net jei ir turėtų potencialo, neturėtų būti vertinamas kaip pagrindinis „sprendimas“ širdžiai.
Kaip kreatinas galėtų veikti širdį?
Viena iš krypčių – galimas poveikis kraujagyslių funkcijai. Kraujagyslių sienelėse esantis endotelis padeda reguliuoti kraujotaką: „pasako“ kraujagyslėms, kada atsipalaiduoti ir išsiplėsti, o tai svarbu ir kraujospūdžiui.
Minimas nedidelis pilotinis tyrimas, kuriame dalyvavo 12 vyresnio amžiaus žmonių, keturias savaites vartojusių kreatiną. Tyrimo dalyviams fiksuota geresnė arterijų geba išsiplėsti (vadinamoji tėkmės sąlygota dilatacija) ir greitesnis kraujo sugrįžimas į smulkias kraujagysles; taip pat sumažėjo nevalgius matuotas gliukozės kiekis ir trigliceridai.
Tačiau pabrėžiama, kad tai – tik vienas mažos imties pilotinis tyrimas, todėl tokie rezultatai laikomi perspektyviais, bet dar neįrodančiais priežastinio poveikio.
Kita kryptis – širdies raumens „kuras“. Kadangi kreatino sistema yra susijusi su energijos atsargų greitu panaudojimu, mokslinėje literatūroje nagrinėjama, ar tai galėtų būti reikšminga širdies funkcijai, ypač tais atvejais, kai organizme kreatino atsargos mažesnės.
Ką rodo duomenys apie širdies nepakankamumą?
Dalis tyrimų ir apžvalgų kalba apie žmones, sergančius širdies nepakankamumu – šioje grupėje širdies audiniuose kreatino atsargos neretai būna mažesnės. Mažesni kiekiai siejami su silpnesne širdies pompine funkcija ir prastesnėmis baigtimis.
Vis dėlto, ar kreatino papildai gali realiai pagerinti širdies „pumpavimą“, lieka neaišku. Straipsnyje nurodoma, kad mažos apimties tyrimuose sergantiesiems širdies nepakankamumu buvo stebimas raumenų jėgos ir ištvermės pagerėjimas, bet ne aiškus pačios širdies pompinės funkcijos pagerėjimas.
Taip pat akcentuojama, kad šiuo metu nėra įrodymų, jog kreatino papildai priverstų sveiką širdį „pumpuoti geriau“. Kitaip tariant, potencialas tiriamas, tačiau tvirto patvirtinimo dar trūksta.
Kiek kreatino vartoti ir kam būti atsargesniems?
Kadangi tyrimai dar vystosi, nėra nustatytos konkrečios „širdžiai palankios“ kreatino dozės. Dažniausiai bendram papildymui minima 3–5 gramai kreatino monohidrato per dieną.
Sportininkams, siekiantiems sportinių rezultatų, kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojamos ir didesnės paros normos (iki 10 gramų), tačiau tai labiau susiję su sportine, o ne širdies sveikatos logika.
Pabrėžiama ir praktinė taisyklė: prieš pradedant vartoti bet kokį naują papildą verta pasitarti su gydytoju, ypač jei jau yra širdies problemų ir vartojami vaistai. Kreatinas neturėtų tapti paskirtų vaistų „pakaitalu“.
Kreatinas daugeliui sveikų suaugusiųjų laikomas gana saugiu, tačiau gali pasitaikyti vandens susilaikymas (susijęs su svorio pokyčiais) ir virškinamojo trakto diskomfortas. Žmonėms, sergantiems inkstų ligomis ar vartojantiems inkstų funkciją galinčius veikti vaistus, rekomenduojama ypač atsargiai įvertinti vartojimą su sveikatos priežiūros specialistu.
Galiausiai primenama, kad širdžiai palankiausi „pamatai“ išlieka tie patys: subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, nerūkymas ir saikingas alkoholio vartojimas.
Leave a Reply